Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Grįžtamumo ryšys auklėjimo procese. Išsiauklėjimo tyrimas ir lygiai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Grįžtamumo ryšys auklėjimo procese. Išsiauklėjimo tyrimas ir lygiai

  
 
 
12345678
Aprašymas

Auklėjimas. Auklėjimo vyksmas. Tėvų auklėjamosios pareigos. Šeima. Mokykla. Grįžtamoji informacija. Tyrimas. Tyrimo objektyvumas. Vertinimas. Auklėjimo rezultatai. Išsiauklėjimo lygiai. Pedagoginė diagnostika.

Ištrauka

Žmogus iš prigimties yra saviraiški, besiugdanti būtybė, o auklėjimui skirtas uždavinys padėti tapti jam adekvačia sau ir pasauliui asmenybe. Būti adekvačiam pasauliui reiškia gebėjimą jame veikti ir elgtis pagal amžinąsias pasaulio vertybes atsižvelgiant į kitimo iššūkius. Gebėjimas veikti ir elgtis pasaulyje subręsta auklėjant žmogų tinkamai su juo santykiauti. Tuo ir užsiima auklėjimas.
Daug kas bodisi pačiu auklėjimo žodžiu. Girdi, jo nereikią, nes jis primenąs žmogaus suvystymą vystyklais., suvaržymą, prievartą ir nelaisvę. Toks būgštavimas yra pagrįstas, nes daugelio vaikystės prisiminimai siejasi su smurto veiksmais, patirtais iš tėvų, mokytojų ar šiaip iš kitų asmenų. Auklėjimo procese grįžtamumo ryšys labai tvirtas, todėl smurtas šaukiasi atpildo, o šis smurto. Tad auklėjimas nėra auklėjimas, jeigu jis prievartinis, nelaisvas ar smurtiškas veiksmas. Prievartinis auklėjimas pažeidžia laisvą, aktyvią ir spontanišką žmogaus prigimtį. Auklėjinmas – sudėtinga veikla, nes reikia pradėti susiorientuoti vertybių gausoje, jas išsirinkti pagal žmogiškai vertingesnius kriterijus, juos įsisąmoninti ir jais vadovautis sprendžiant gyvenimo klausimus. Auklėjimas yra pagalba ir vadovavimas žmogui santykiauti su aplinka pagal vertingiausius kriterijus arba gyventi pagal aukščiausias vertybes. Auklėjimui kyla uždavinys sudaryti sąlygas individui susikurti tokius vidinius santykius, kad jis galėtų adekvačiai suvokti save ir aplinką, ją veikti. Taip kuriama darni asmenybė. Kokio darnumo asmenybes kuriame, tokį pasaulį ir turėsime.
Auklėjimo vyksme dalyvauja visi žmonės nuo mažens iki žilos senatvės. Visi mes esame auklėtojai ir visi auklėtiniai. Jei šito neįsisąmoniname, negalime pajusti atsakomybės už žmogaus likimą šiame pasaulyje, už save. Kiekvienas mūsų žodis, veiksmas turi poveikį kitam, ir vargas, jei tas poveikis neigiamas žmogaus tapsmui, likimui; tas poveikis sugrįžta mums bumerangu…
Iš žmonių išsiskiria prigimtiniai auklėtojai – tėvai. Jų sociokultūrinė atsakomybė – išauklėti dorą ir kultūringą savo tautos vaiką. Tai pasiekia tiktai išauklėti, dori ir kultūringi tėvai, susipratę tautiečiai. Tad tėvai lemia, kokia bus tauta, nors kartais gerų tėvų būna blogi vaikai, o blogų – geri. Tokiems atsitiktinumams įtakos turi gera ar bloga aplinka.
Tėvų auklėjamąsias pareigas pratęsia kvalifikuoti auklėtojai: mokytojai, kunigai, dėstytojai, socialiniai pedagogai, vaikų darželių auklėtojai, kultūrininkai, karininkai, policininkai. Visuomenė susirūpinusi turėti vienokių ar kitokių auklėtojų, kurie pagelbėtų žmogui visą gyvenimą vykdyti socialines priedermes. Jam gali padėti tik tokie turintys specialią kvalifikaciją auklėtojai, kurie myli ir gerbia savo auklėtinius, nes auklėjimo grįžtamasis ryšys labai didelis. Gerai išauklėję bent vieną žmogų, turėsime didelės vilties, kad šis taip pat gerai auklės kitus. Su gerai išauklėtais žmonėmis pasaulyje gyventi lengviau ir maloniau.
Šeima – ypatingas socialinis darinys, kurio nariai susieti meile, kraujo giminyste, bendru gyvenimu ir likimu. Ji sukuria savitą pasaulį, veikiantį kiekvieno asmens brandą. Vieno nario džiaugsmas – visų džiaugsmas, vieno skausmas paliečia visus.
Šeima kaip auklėjimo veiksnys įtakoja savo visuma: jos ekonomine būkle, tarpusavio santykiais, kultūra, profesija, ryšiais su kainynais ir kt. Šie santykiai sukuria šeimoje palankią ar nepalankią atmosferą ne vien vaikui, bet ir suaugusiųjų auklėjimui. Palanki atmosfera palaiko atsipalaidavimą, teigiamų emocijų būseną, įgalinančią lengvai perimti vertingą asmenybei informaciją, o nepalanki sukelia įtampą, didelį vidinį slėgį, trukdantį adekvačiai mąstyti ir veikti. Konfliktai su aplinka ir savimi neišvengiami. Jie darko šeimos būtį.
Gerai žinoma, kad tarpusavio santykiai lemia šeimos gyvenimo būdą, bet ne visada įsisąmoninama, kad tiktai santykių darna būna strategiškai veiksminga sveikam vaiko vystymuisi. Vaiko ateitis priklauso nuo to, kokie tavo šiandieniniai santykiai su tais, kurie yra greta. Darna šeimoje – šventas dalykas. Dėl jos dažnai tenka atsisakyti savo neigiamų jausmų, žodžių ar veiksmų, kurie pažeistų pusiausvyrą. Veiksmingai auklėja vidinė kultūra: turtingas protas, taurūs jausmai, saikūs valios sprendimai. To mokomasi ilgą laiką, nuo vaikystės šeimoje, mokykloje.
Mokykla papildo šeimos lavinamąjį ir auklėjamąjį darbą. Ji pratęsia gerąsias šeimos tradicijas, bet vaikų brandai teikia visiškai naują peną: mokslą, meną, platesnę orientaciją pasaulyje. Auklėjimas mokykloje neatskiriamas nuo mokymo, prusinimo. Mokymo turinys, organizacija, metodai ir paties mokytojo asmenybė auklėja, jeigu mokytojas tam specialiai rengiasi. Deja, pastarasis uždavinys mažai sprendžiamas, ir išugdomi daug žinantys, bet menkos dvasinės kultūros žmonės. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-09-11
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6
Dydis10.74 KB
AutoriusViva
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Griztamumo rysys auklejimo procese. Issiauklejimo tyrimas ir lygiai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą