Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Ugdymo metodai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ugdymo metodai

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Ugdymo metodų samprata, jų vieta ugdymo procese. Mokymo ir auklėjimo metodai. Jų bendrumas ir skirtumai. Mokymo metodai. Auklėjimo metodai. Tradiciniai mokymo metodai. Aiškinamasis iliustracinis (informacinis) metodas. Reprodukcinis metodas. Probleminis dėstymas. Dalinis ieškomasis arba Euristinis metodas. Tiriamasis metodas. Netradiciniai mokymo metodai. Mokymasis grupėmis. Projekto rengimas. Bendradarbiavimo metodas. Išgyvenimo metodas. Tarpusavio pagalbos metodas. Išsikalbėjimų metodas. "Smegenų šturmas" ("Minčių lietus"). Testai, anketos. Ledlaužis. "Minčių ežys". Akvariumas. Žaidimų metodas. Inscenizavimas. Interviu. Situacijų žaidimas. Argumentai "už" ir "prieš". Modeliavimas. Užmokyklinių užduočių metodas. Individualūs mokymo metodai. Diskusija. Ugdymo metodų parinkimas ir taikymas. Auklėjamoji informacija. Vytautas Stanislovas Drunga–Vytautas Rauba. Lytinis auklėjimas šeimoje.

Ištrauka

Žodis "metodas" kilęs iš graikų kalbos (methodas) ir reiškia tyrimo arba pažinimo kelią. Filosofine prasme metodas apibūdinamas kaip praktinio ir teorinio tikrovės įvaldymo būdų ir operacijų visuma. Kitaip sakant, metodas – tai veikimo būdas, veiklos tvarka, sąmoningai naudojama kokiam nors tikslui pasiekti. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose metodas apibrėžiamas kaip būdas, kuriuo mokytojas siekia komunikacijos – esminės pedagoginio takto sąlygos.
O kas tai yra ugdymo metodas ? Tai mokytojo veiksmų modeliai. Tai ugdytojo ir ugdytinių sąveikos būdai. Šiuo požiūriu kiekvienas metodas apima ugdytojo darbą ir ugdytinio veiklos organizavimą. Bet koks metodas numato iškeltą tikslą, atitinkantį jį veiklą, būtinas priemones, objekto kitimo procesą, pasiektą tikslą. Tai išorinė metodo struktūra. Skiriama ir vidinė metodo struktūra. Ją sudaro psichiniai procesai, kurie vyksta ugdymo veikėjų sąmonėje: motyvacija – suvokimas – atmintis – mąstymas – vaizduotė – emocijos – valia. Taigi ugdymo metodai turi atlikti siekiamus ugdymo tikslus bei uždavinius, ugdymo turinio pobūdį. Jie pasirenkami ir vartojami racionaliai ir sistemingai. Kai yra kalbama apie ugdymo metodus, vienu metu yra mąstoma apie mokymo – mokymosi, auklėjimo – auklėjimosi (saviauklos) metodus.
Taigi galime padaryti išvadą, kad mokymo metodai yra tarpusavyje susiję ugdytojų ir ugdytinių veiklos būdai mokymo ir auklėjimo tikslams siekti. Jis byloja apie mokytojo meistriškumą ir ugdymo rezultatą.


2. Mokymo ir auklėjimo metodai. Jų bendrumas ir skirtumai.


Sąlygiškai vienus ugdymo metodus galima sieti su bendraisiais asmens ugdymo tikslais, kitus – su dalyko mokymu. Bet visi ugdymo metodai turi būti suderinti su bendraisiais ugdymo siekiais. Skirstant metodus: grupes, labiau išryškėja jų benri bruožai, esminiai požymiai ir atsitiktiniai ypatumai. Tai leidžia efektyviau juos taikyti praktikoje, nes ugdytojas lengviau pasirenka tikslingiausius būdus, gali tobulinti savo darbą. Pedagoginėje literatūroje tradicinis pasidarė metodų grupavimas pagal jų taikymo sritis; t.y.: mokymo, auklėjimo, mokslinių tyrimo metodus.

MOKYMO METODAI.

Mokymo metodai yra bendrieji ir specifiniai, arba bendrieji didaktiniai ir paskirų dalykų metodai. Pirmieji naudojami mokantis visų arba daugumos dalykų (pvz.: pokalbis, demonstravimas), antrieji – tik vieną ar du giminingus dalykus (pvz.: gramatinis nagrinėjimas, instruktavimas). (Plačiau mokymo metodai bus aprašyti skyriuje 3. Mokymo metodai).


Jų klasifikavimas – labiau sąlyginis nei mokymo metodų. Pedagoginėje literatūroje galima rasti įvairių bandymų klasifikuoti auklėjimo metodus.
Dėmesio vertas yra A.Pinkevičiaus auklėjimo metodų skirstymas į 2 grupes. Pirmai grupei priklauso ilgalaikio pedagoginio poveikio metodai, antrai – trumpalaikiai metodai. Pastarieji taikomi atsitiktinai susiduriusiose situacijose ir turi laikiną pedagoginį efektą. Svarbiausią reikšmę turi ilgalaikio poveikio metodai, kuriems priskiriami sistemingi ilgi pratimai, mokymo metodų sistema ir vadovų, nuolat bendraujančių su auklėtiniais, asmenybė.
Auklėjimo metodai gali būti grupuojami ir pagal jų funkciją – poveikį samonei ar elgesiui. Pirmieji vadinami sąmonės, požiūrių, į(si)tikinimo formavimo metodais. (pasakojimas, pokalbis, disputas ir kt.). tai daugiau žodiniai metodai, darantys įtaką ugdytinių protui, jausmams ir skatinantys juos veikti. Antrieji vadinami Pratinimo, Elgesio formavimo, Veiklos organizavimo metodais (žaidimas, pratinimas, įpareigojimai, režimas ir kt.) Papildomais laikomi Skatinimo ir Bausmių metodai.
Auklėjimo metodai turi savo ypatumų. Pirma, poveikio šaltinis ugdytiniui yra ne tik pedagogai, tėvai, t.y. suaugusieji, bet ir vaikų bei jaunimo grupės, bendruomenės. Antra, asmenybė tobulėja veikdma, todėl reikia organizuoti šią veiklą, sudaryti jai sąlygas. Trečia, visi metodai padeda skatinti pačių ugdytinių aktyvumą. Ketvirta, auklėjimo metodai sudaro sąlygas vientisai asmenybei formuotis, todėl jie gali būti panaudoti tik kaip vientisa sistema. Ir penkta, bet kurio metodo taikymas turi būti traktuojamas ne kaip izoliuotas aktas, bet turi atitikti visos metodų sistemos veikimo logiką. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-10-10
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis24.93 KB
AutoriusEgle
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ugdymo metodai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2006-02-27 IP: 85.206.50.114
    Raimonda sako

    Issamus darbas,man l.padejo:)

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą