Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Jaunosios kartos ugdymas lietuvių išeivijoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Jaunosios kartos ugdymas lietuvių išeivijoje

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637
Aprašymas

Jaunosios kartos ugdymas lietuvių išeivijoje. Lietuviai emigracijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir jų jaunimas 1945 – 1990 metais. Jaunosios kartos auklėjimas: tarp idealų ir realybės. Šeima. Lituanistinė mokykla. Tautinė kultūra. "Lietuvių charta". Nesusipratimas tarp kartų (generacijų). Lietuvių išeivijos kultūros pamatas. Lituanistinio švietimo padėtis.

Ištrauka

Jaunimas beveik visoms tautoms nuo seniausių laikų siejosi su tautos ateitimi, nes tauta nėra tikra tauta, jei nesiekia išsaugoti savo išskirtinumą kalboj, kultūroj ir sakralinėj srityje. Kuo jaunimas labiau rišasi prie savo gimtosios tautos, kuo jo daugiau, tuo tauta tampa didesne ir atsparesne išorės poveikiams tokiems kaip, kad nutautimas. Lietuvių tautai šios problemos tapo aktualios tik XIX amžiuje, nes tik tame amžiuje lietuviai save pradėjo suvokti kaip tautą. Tarpukariu, Lietuvos nepriklausomybė lietuvius galutinai išmokino būti lietuviais, t.y. būti savos tautos dalimi. Antras Pasaulinis karas lietuvių tautos namams – Lietuvai atnešė okupaciją, o dalį lietuvių karo audros išblaškė po visą pasaulį. Pirmą kartą modernioji lietuvių tauta buvo priversti bėgti iš Lietuvos ne dėl ekonominių, o dėl politinių priežasčių. Dėlto jaunimo auklėjimo darbas buvo priverstas modifikuotis ieškant naujų išraiškos formų dėl emigracinės padėties. Kad net ir tokiomis nedėkingomis, emigracijos sąlygomis būtų pratęstas tautos tęstinumas. Tai pasidarė labai aktualu, nes anot emigrantų, tik jie galėjo reprezentuoti lietuvių tautą. Tai jie argumentavo tuo, kad Lietuvoje pasilikusius lietuvius visu sunkumu užgulė Stalino represijos, tam kad būtų palaužta jų lietuviška dvasią.
Lietuviai jau buvo pradėję trauktis iš gimtinės Lietuvos dar nenutilus Antro Pasaulinio karo pabūklams. Pasitraukiusių lietuvių savo ar ne savo noru buvo 60.000 – 70.000, kurie su Vokietijos kariuomene bėgo nuo Raudosios armijos, t.y. nuo antros sovietinės okupacijos. Dar apie 70.000 lietuvių buvo išvežta 1941 – 1944 metais priverstiniams darbams į Vokietiją. Taigi joje 1945 metais buvo apie 120.000 – 130.000 pabėgėlių iš Lietuvos. O jei dar pridėtume ir Klaipėdos kraštą iš kurio pasitraukė 130.000, tai jau būtų ketvirtis milijono [1]. Iš 130.00 – 120.000 lietuvių 38.000 apsistojusių TSRS okupacinėje zonoje buvo gražinti atgal į Lietuvos TSR kaip TSRS piliečiai. Likę lietuviai vakarų sąjungininkų (JAV, Didžioji Britanija ir Prancūzija) okupacinėse zonose, kurių didžioji dalis (57.500) buvo internuoti DP (Displace Person – perkeltųjų asmenų – M.Š.) stovyklose kaip politiniai pabėgėliai po truputį sklaidės po visą pasaulį. Didžioji dalis besisklaidančiųjų teko JAV, o tai galėtų būti virš 30.000 [2].
Išsisklaidžius lietuvių mintims apie greitą grįžimą į nepriklausomą Lietuvą buvo susirūpinta tautinės tapatybės išsaugojimu (savos kalbos, kultūros, sakralumo išskirtinumu) priverstinės emigracijos sąlygomis. Antro pasaulinio karo pabėgėliai savęs jau nelaikė ekonominiais pabėgėliais, kurie tautinės tapatybės išsaugojimo taip sureikšmino, kaip poliniai pabėgėliai, kuriems tautinė tapatybė buvo itin svarbi. Nes jie neskalsesnės duonos išvyko ieškoti, o išvažiavo dėl to kad buvo lietuviai. Pirmas tvirtas žingsnis tautinės tapatybės išsaugojimo kelrodžiu buvo VLIK’o (Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas – M.Š.) 1949 metais priimta "Lietuvių charta". Kuri skelbė, kad kiekvienas save laikantis lietuviu turėjo saugoti savo bei kitų lietuvių lietuvybę. Betgi gretai buvo išeivių suvokta, jog "Lietuvių chartos" nuostatų toli gražu nepakanka, nes silpniausioji lietuvybės grandis – jaunoji karta, kuri nebuvo tvirtai suleidusi šaknų Lietuvoje, jau emigracijos sąlygomis ėmė prarasti tautinę tapatybę. Šiai problemai spręsti lietuvių išeivijos šviesuomenė skyrė didelę dalį jėgų siekdama sustabdyti jaunimo nutautimą, nes galvota, kad nelikus jaunimo nebus kam grįžti į nepriklausomą Lietuvą. Tad, savaime peršasi autoriui, o tikriausiai ir tuometiniams šviesuoliams klausimai į šiuos: ko bus vertas ir vyresniųjų stengimasis išlaikyti tautinę tapatybę, jei jų vaikai jau nebelaikys savęs lietuviais? Ar ko nutautimo akivaizdoje gali būti verta visa lietuviška kūryba, jei nebus kam jos skaityti po keliolikos ar daugiau metų?

Praktinės ir/ar teorinės literatūros apie lietuvių jaunimo auklėjimą išeivijoje yra labai maža. Jei ir pasitaiko, tai ji statistinio pobūdžio. Joje minimos pavardės ir skaičiai, ar tiesiog pateikiami prisiminimai, neanalizuojant kokiomis gairėmis jaunimo auklėjimas buvo vykdomas ar galėjo būti vykdomas. Visoje surastoje literatūroje vieningai pažymimas lietuvybės nykimas ir šis reiškinys iliustruojamas statistiniais duomenimis. Pagrindinė nutautėjimo priežastimi matytas tėvų abejingumas, o toliau nebuvo gilinamasi į lietuvybės nykimo priežastis. Vienintelė teorinio ir iš dalies praktinio pobūdžio knyga lietuvių vaikų auklėjimui išeivijoje - Juozo Girniaus "Tauta ir tautinė ištikimybė" [3]. Tad galima sakyti, kad ši vienintelė knyga atstojo visą lietuvybės išlaikymo emigracijos sąlygomis abėcėlę. Pirmiausia aptariant šią knygą, reiktų paminėti jos parašymo sąlygas ir tikslus. Ji buvo išleista emigracijoje 1961 metais, kada jau buvo išblėsęs lietuvių išeivijos optimizmas dėl lietuvių tapatybės išlikimo emigracijoje. Autorius buvo idealistinės pasaulėžiūros, kuri jo kartos žmonėms (Juozas Girnius gimė 1915 metais – M.Š.) pirmiausiai asocijavosi su Lietuvos kaimo idile, Kauno boheminiu gyvenimu ar dar kuriu lietuvišku dalyku iš nepriklausomos Lietuvos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-08
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis30 puslapių 
Literatūros šaltiniai35 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis54.01 KB
AutoriusMindaugas
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaVytauto Didžiojo Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jaunosios kartos ugdymas lietuviu iseivijoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 30 puslapių 
  • Vytauto Didžiojo Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą