Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Vaiko adaptacija mokykloje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vaiko adaptacija mokykloje

  
 
 
1234567
Aprašymas

Adaptacija mokykloje. Adaptacijos ypatumai. Protinis darbingumas ir jo dinamika adaptuojantis. Vegetacinių funkcijų dinamika. Adaptacijos eiga, trukmė ir ypatumai. Žvirblių takas 2002 nr. 4.

Ištrauka

Mokslinėje literatūroje adaptacijos terminas suprantamas keleriopai. Vieni autoriai šį procesą supranta kaip prisitaikymą, kiti kaip pripratimą, dar kiti – kaip barjerą, kuris atsiranda individui patekus į naujas gyvenimo sąlygas.
Adaptacija yra vienas universaliausių gyvosios gamtos reiškinių. Ji būdinga tiek augmenijos, tiek gyvūnijos pasauliui. Žmogus turi prisitaikyti gyventi ne tik tam tikroje ekosistemoje, jį dar veikia socialinės sąlygos. V. Timakovas rašo, kad adaptacijos problema – tai bendroji biologinė problema, kuri paliečia visas visuomenės, visų sričių darbuotojų interesus. Jos reikšmę pirmiausia lemia tai, kad žmogaus prigimtis ir fiziologinės savybės, kurios formavosi ištisus šimtmečius, negali pasikeisti taip greitai ir tokiais tempais, kaip techninės gamybos sąlygos, technika ir gamta. " Žmogaus adaptacija – ne tik biologinė savybė formuoti adekvačius ryšius tarp organizmo ir aplinkos; tai ir sudėtingi mechanizmai, kurių dėka atsiranda pusiausvyra tarp asmenybės ir socialinės aplinkos. Todėl norint suprasti žmogaus adaptacijos sistemą, svarbu gerai žinoti, koks veiksnių vaidmuo, suvokti biologinę, psichologinę ir socialinę esmę.
Biologijoje adaptacija suprantama kaip viena svarbiausių ir universaliausių biosistemos savybių, atspindinčių jos ryšį su aplinka. Enciklopedijoje rašoma, kad "adaptacija vadiname organizmo ir jo organų struktūrų bei funkcijų prisitaikymo egzistuoti tam tikromis sąlygomis procesą". Taigi adaptacija traktuojama kaip statistinė biosistemos savybė, kai kalbama apie organizmo būseną tam tikromis sąlygomis, ir kaip biosistemos dinaminė savybė, kai kalbama apie jos prisitaikymą egzistuoti nuolat besikeičiančioje aplinkoje.
Psichologijoje adaptacija apibrėžiama atsižvelgiant į asmenybės ypatumus. Sociologai mano, kad adaptacijos metu pasikeičia žmogaus elgesys. Kartais išryškėja tokios psichologinės reakcijos, kaip teigiamos ar neigiamos emocijos, agresyvumas ir panašiai. Šiuo metu atsiradusios neigiamos emocijos veikia vegetacinę sistemą, dėl to gali sutrikti normali jos veikla, išsivystyti liga.
Organizmas – vieninga funkcinė sistema, kuriai būdinga savikontrolė, savireguliacija ir savivalda. Nuolatinis ryšys su aplinka pasireiškia tuo, kad persitvarko fiziologinių sistemų ryšiai, jų aktyvumas, reguliavimas. Be to, kiekviena fiziologinė sistema, be specifinės veiklos, dar prisideda prie bendros pastovios organizmo būsenos, vadinamos homeostaze, palaikymo. P. Anochinas pabrėžia, kad adaptacijos proceso dėka kiekvienas individas sugeba išlaikyti stabilias pagrindines organizmo konstantas. Todėl šiame procese dalyvauja visos organizmo sistemos, o ne kuri nors atskira dalis.
Žmogaus organizme yra susiformavęs ištisas adaptacijos proceso reguliacijos mechanizmas. Pats svarbiausias vaidmuo adaptacijos procese priklauso centrinei nervų sistemai, ypač antrajai signalinei sistemai. K. Pogodajevos nuomone, aplinkos veiksniai pirmiausia veikia nervų sistemą ir sukelia keletą procesų, kurie gali pereiti vienas į kitą: jaudinimas į adaptaciją, persitempimą, nuovargį ar išsekimą. Pagal G.Kasilį kiekvienas organizmą veikiantis veiksnys pirmiausia smegenų žievėje sukelia jaudinimą ir iš pogumburio ląstelių atpalaiduoja noradneraliną. Suaktyvėjus simpatinei – adrenalinei sistemai, veikiant didesniam antinksčių hormonų kiekiui, organizmo audiniuose suintensyvėja medžiagų apykaita, o ląstelėse – mitochondrijų veikla, dėl to padidėja audinių atsparumas, kartu sustiprėja apsauginės viso organizmo jėgos.
S.Grombacho nuomone, organizmo prisitaikymo reakcijas galima laikyti adaptacija, kai yra šios būtinos sąlygos: 1) išoriniai aplinkos veiksniai organizmą turi veikti neįprastai arba tai turi būti visai naujos sąlygos; 2) organizmas ima persitvarkyti, jeigu aplinkos veiksniai veikia ilgesnį laiką ar daug kartų; 3) organizme atsiradę pakitimai biologiniu požiūriu turi būti tikslingi, pvz. organizmo atšalimas netraktuojamas kaip jo prisitaikymas prie žemos temperatūros.
V.Frolovo nuomone, prisitaikant prie nuolat besikeičiančių aplinkos veiksnių reikšmingos yra organizmo biologinės savybės, individualios persitvarkymo ypatybės. Svarbi nervų sistemos būsena pradėjus veikti naujiems aplinkos veiksniams. Nustatyta, kad įtemptos psichinės veikos metu adaptacija gali būti sunkesnė. Be to, organizmui būdingi periodiniai ir neperiodiniai veiklos svyravimai, kurie taip pat skirti organizmo konstantoms išlaikyti. Apibūdinant žmogaus kaip visuomenės nario adaptaciją reikia atsižvelgti ir į jo priklausomumą nuo teorinio – geografinio ar administracinio rajono sąlygų, nuo konkrečių darbo sąlygų ir nuo psichinių bei fizinių asmens savybių. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2005-11-13
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis11.71 KB
Autoriusrasa
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas11
Švietimo institucijaMarijampolės Rygiškių Jono gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vaiko adaptacija mokykloje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Marijampolės Rygiškių Jono gimnazija / 11 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą