Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Papildomas ugdymas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Papildomas ugdymas

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728
Aprašymas

Formalaus papildomojo ugdymo institucijos. Formalusis papildomas ugdymas. Neformalaus papildomojo ugdymo institucijos. Informalųjį ugdymą vykdančios institucijos. Informavusis papildomas ugdymas. Saviraiška, polinkių plėtotė. Praktinė darbo dalis. Tyrimo tikslas – nustatyti papildomojo ugdymo būklę ir galimybes. Tyrimo išvados. Darbo išvados.

Ištrauka

Atskleisdami socialinę kultūrinę laisvalaikio esmę, mokslininkai teigia, kad laisvalaikis gali būti laikomas visuomenės išsivystymo kriterijumi, kadangi jis lemia asmenybės tobulėjimo galimybes. Tačiau laisvalaikis turi būti kryptingas, t.y. racionaliai panaudojamas.
Gebėjimas naudingai ir savarankiškai leisti laisvalaikį savaime neatsiranda. Tai didelio darbo rezultatas. Sėkmingiausiai to galima siekti papildomo ugdymo ( popamokinės veiklos ) metu. Jis padeda moksleiviams praktiškai taikyti įgytas žinias, gerina mokymąsi, skatina smalsumą, papildo mokymą nauju turiniu, formomis ir metodais. Be abejonės, didelę įtaką daro ir pati mokykla.
Lietuvos švietimo reformos koncepcijoje formuluojama nuostata, kad mokykla turi būti traukos centru visiems. Tai padaryti iš karto neįmanoma ir dėl ekonominiu, ir dėl psichologinių priežasčių. Šiandien mokykloje mokosi ir moko dar ta karta, kuriai atgrasi bet kokia veikla, organizuojama joje, nes tai asocijuojasi su laisvo, individualaus gyvenimo priešingybe. Matyt, turi praeiti nemažai laiko kol mokiniai pasiges organizuoto laisvalaikio. Dėl to turėtų būti ypač skatinama būrelių veikla.
Ne taip seniai svarbiausi bendrojo lavinimo mokyklos uždaviniai buvo mokyti, lavinti ir auklėti vaiką. Tačiau piliečio ugdymas turėtų apimti mokymą ir mokymąsi, lavinimą ir lavinimąsi, auklėjimą ir saviauklą. Vien pamokoje neįmanoma padaryti visko, kad atsiskleistų prigimtiniai moksleivių gabumai, vystytųsi kūrybinės galios. Dėl šių priežasčių pradėta kurti papildomojo ugdymo sistema, kuri mūsų šalyje iki mokyklos reformos neturėjo tokio apibendrinto pavadinimo. Šio kursinio darbo tikslas – išsiaiškinti, kokie veiksniai, lemia moksleivių asmenybės tobulėjimo sėkmę, išanalizuoti bendrojo lavinimo mokyklų moksleivių papildomojo ugdymo būklę, ar mokykla pakankamai rūpinasi vaikų papildomu ugdymu ir ar iš vis reikalinga tokia ugdymo forma. Šiems tikslams išsiaiškinti reikalingi uždaviniai;
1. Nustatyti papildomojo ugdymo sritis, kuriose mokyklų moksleiviai gali plėtoti savo gabumus bei saviraišką.
2. Aptarti nepamokinės veiklos būdus, problemas.
3. Paanalizuoti papildomojo ugdymo turinį bei jo programos renginio principus.
Šiuos iškeltus tikslus bei uždavinius įgyvendinti man padės mokslinės, filosofinės, psichologinė bei pedagoginė literatūra ir anketinė apklausa moksleiviams. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-20
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis27 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis51.65 KB
AutoriusEvelina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Papildomas ugdymas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 27 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą