Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pedagogų, organizuojančių papildomą ugdymą, kvalifikacija ir galimybės ją tobulinti
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pedagogų, organizuojančių papildomą ugdymą, kvalifikacija ir galimybės ją tobulinti

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223
Aprašymas

Įvadas. Pedagogo asmenybės prigimtis ir patirties realizavimas veikloje. Papildomas ugdymas – mokymo proceso tąsa ir papildymas. Papildomo ugdymo įstaigos, pedagogų kvalifikacija ir galimybės ją tobulinti. Papildomo ugdymo organizavimo pokyčiai. Mokslo ir studijų institucijos. Papildomo ugdymo planų įgyvendinimas. Ugdymo turinio sklaidos programa. Švietimo naujovių ir iniciatyvų programa. Išvados.

Ištrauka

Švietimo reformos Lietuvoje eiga parodė, kad svarbiausia jos sėkmės prielaida yra pedagogų dalykinė, pedagoginė, bei vadybinė kompetencija. Pradinė mokykla, būdama viena pirmųjų ugdymo pakopų, apima neilgą, tačiau ypač reikšmingą laikotarpį žmogaus ugdymo sistemoje. Šioje pakopoje klojami sveikos, aktyvios, kūrybingos asmenybės, turinčios elementarius raštingumo, socialinius, informacinius veiklos gebėjimus bei vertybinių nuostatų pagrindus, pamatai. Šio svarbaus uždavinio įgyvendinimas kelia konkrečius reikalavimus mokyklai, mokytojui, jo profesinei kompetencijai. "(Šmitienė G., Braslauskienė R. Pradinė mokykla. Psl. 151.) Būtina greta dalykinės kompetencijos turėti socialinę kompetenciją, tobulinti gebėjimus plėsti dalykines žinias bei įgūdžius, tobulinti gebėjimus naudotis įvairiomis informacinėmis technologijomis. Pedagogo aktyvumas, kūrybiškumas, apskritai raiška yra svarbus ir asmenybės, ir demokratinės visuomenės raidos veiksnys (M.Barkauskaitė, 2001; A. Gaižutis, 1998; A. Greimas, 1991; V. Kavolis, 1996 irkiti). Raiškos kokybė bei jos tobulinimas yra ne tik asmeninė, bet ir socialinė, taigi ir pedagoginė problema. Ši raiškos samprata bei požiūris į jos plėtrą pabrėžiamas Lietuvos švietimo koncepcijoje (1992). Psichologinėje literatūroje nagrinėjama saviraiška kaip asmens poreikis (A. Maslow, 1954). Tai svarbi žmogaus ypatybė, nes "saviraiška – asmenybės prigimties ir patirties realizavimas veikloje ir elgesyje" (L. Jovaiša, 1993, p. 265). Tačiau individualybė gali atsiskleisti tik per laisvą saviraišką. Todėl "saviraiškos poreikiui tenkinti reikia savos originalios reiškinio traktuotės, kritiško kitų žmonių veiklos rezultatų įvertinimo" (A. Suslavičius, G. Valickas, 1999, p.24). Ši patirtis ir gebėjimai yra įgyjami. Taip iškyla saviraiškos plėtotės uždavinys ugdant asmenybę. Neatsitiktinai ugdymas tiesiogiai siejamas su asmens ir visuomenės gyvenimui būtinų vertybinių nuostatų, bendrųjų gebėjimų ir kompetencijų suteikimu (Švietimo gairės, 2002), o Lietuvos mokykla įsipareigoja padėti kiekvienam įgyti šiandieniniam gyvenimui ir ateičiai reikalingą asmeninę, socialinę kultūrinę kompetenciją (Bendrosios programos, 2002). Pedagoginiame procese tai skatina kompetentingas mokytojas. Kompetencijos pagrindas yra kvalifikacija (M. Barkauskaitė, 2001; B. Bitinas, 2000; L. Jovaiša, 1996; P. Jucevičienė, 2000; R. Laužackas, 2000; K. Pukelis, 1998 ir kiti). Šis požiūris formuoja specialistų rengimo kryptis, akademinio poveikio jų brandai sferas. Tačiau mokytojui svarbu ne tik mokėti kokybiškai dirbti klasėje, bet ir kokybiškai reikštis socialinėje aplinkoje. B. Bitinas akcentuoja, kad "kompetencija – tai, kas sąlygoja gebėjimą įgytą išsilavinimą ir patirtį pritaikyti konkrečiai gyvenimo problemai spręsti" (B. Bitinas, 2000, p.107). Skatinant moksleivių raišką ir sociokultūrinės kompetencijos plėtrą, svarbu juos išmokyti kurti supančios aplinkos kultūrą, o ne tik ja remtis, būti jos vartotojais. Tai labai svarbi asmenybės nuostata. Lietuvos švietimo koncepcijoje ir akcentuojama, kad mokykla turėtų padėti asmeniui atsiskleisti socialinėje ir kultūrinėje erdvėje, brandinti ugdytinio kultūrinę savimonę ir nuostatą, kad jis yra ne vien gimtosios kultūros vartotojas, bet ir jos kūrėjas, atsakingas už jos raidą ir identiteto išsaugojimą (1992, p.5.). Todėl reikia ieškoti būdų, kaip būsimajam pedagogui ne tik įgyti asmeninius gebėjimus, patirtį, bet ir" plėtoti kiekvieno moksleivio asmenines kompetencijas, orientuotis į gyvenimo aktualijas, visuomeninius poreikius, susieti asmenines, socialines, pažinimo, kultūrinių kompetencijų vystymo ir žinių perteikimo. Visų minimų kompetencijų esmę sudaro bendrosios vertybinės nuostatos (pagarba, tolerantiškumas, patriotizmas, demokratiškumas, sąžiningumas, savikritiškumas, sveikos gyvensenos nuostatos ir pan.), gebėjimai (komunikuoti, kritiškai mąstyti, spręsti problemas, bendrauti ir bendradarbiauti, veikti ir kt.). bei žinios ir supratimas" (Šmitienė G, Braslauskienė R. Pradinė mokykla. 2004.).Mokytojui reikia įgyti raiškos akademinėje aplinkoje, gebėjimų bei patirties. Jam taip pat svarbu išmokti vertinti raiškos skatinimo veiksnius bei aplinkybes, įprasti sekti jų sistemos kaitą ir įdiegti mokykloje. Todėl svarbios ne tik akademinės studijos, bet ir papildomojo ugdymo formos, kurios yra mažiau varžomos privalomų dalyko pažinimo reikalavimų ir atspindi situacijas, būdingas veiklai socialinėje aplinkoje. Tačiau G. Kvieskienė pastebi, kad "šiandien mokyklose dirbantieji pedagogai nėra pasirengę nei integruoti pilietinės visuomenės problematiką kitų disciplinų ugdymo turinyje, nei plėtoti mokyklos savivaldą, papildomą ugdymą, inicijuoti moksleiviškas organizacijas bei vykdyti projektinę mokyklų veiklą" (Kvieskienė, 2000, p.46). "Lietuvos ugdymo sistemos pokyčiai yra neatsiejami nuo ugdymo socialinės, kultūrinės, ekonominės aplinkos bei pedagogų turimų bei nuolat papildomų profesinių kompetencijų. Šios kompetencijos nėra suvokiamos kaip baigtinės, labiau kaip nuolat kintančios, t.y. sąlygojamos paties pedagogo pasiryžimo nuolat tobulinti, reflektuoti, analizuoti bei plėtoti turimas kompetencijas, siekimu įgyti naujų. Tik esant socialinei kompetencijai galimas produktyvus bendradarbiavimas su moksleiviais, jų tėvais, mokytojais, ugdymo institucijomis. Papildomas gdymas gali būti suprantamas kaip kryptingi suaugusiojo veiksmai, kuriais siekiama perduoti vaikams pageidaujamus socialinius bruožus ir savybes. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-19
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis22 puslapiai 
Literatūros šaltiniai13 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis55.94 KB
AutoriusLaima
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pedagogu organizuojanciu papildoma ugdyma kvalifikacija ir galimybes ja tobulinti [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą