Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Vidinio diferencijavimo reikšmė ir kryptys ugdant heterogenines mokinių grupes
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vidinio diferencijavimo reikšmė ir kryptys ugdant heterogenines mokinių grupes

  
 
 
123456789
Aprašymas

Darbo tikslas: išsiaiškinti apie pedagogines sąveikas, susidarančias heterogeninėje bendruomenėje, įtaką asmenybės kryptingumui, vertybėms, nuostatoms, demokratinės visuomenės piliečio formavimui. Ugdymas heterogeninėje bendruomenėje. Pedagoginė sąveika heterogeninėje bendruomenėje.

Ištrauka

Lietuvos mokyklai iškeltas uždavinys ugdyti pilietį, gebantį kurti demokratinę visuomenę. Išmokti įsijausti į kito žmogaus padėtį, gebėti atsisakyti kito naudai, kurti aplinką, palankią visiems bendruomenės nariams. Šios savybės lems asmens laisvus pasirinkimus, jei jos bus internalizuotos ir tapusios asmenybės savastimi.
Savo referatu siekiau išsiaiškinti pedagoginės sąveikos, susidarančios heterogeninėje bendruomenėje, įtaką asmenybės kryptingumui, vertybėms, nuostatoms, demokratinės visuomenės piliečio formavimui.
Heterogeninė moksleivių bendruomenė, kurioje susitinka skirtingą kultūrinę, socialinę patirtį arba nevienodas veiklos galimybes turintys vaikai, norintys siekti tų pačių ugdymo tikslų.

Heterogeninės bendruomenės ugdymo orientacijos centre esant skirtingiems moksleivių poreikiams, konstrukcinę sąveiką papildo nauji ryšiai, ji išplinta burdama bendruomenę ir aktualizuoja skirtingos kompetencijos derinimo būtinybę, bendrą sprendimų paiešką, bendradarbiavimą.
"Heterogeninėje moksleivių bendruomenėje dominuojanti aktualija – bendravimas su bendraamžiais. Ji ypač reikšminga moksleiviams, turintiems ribotų galimybių veikti. Moksleiviai, turintys ribotų galimybių veikti, dažniau nei normaliai besivystantys reaguoja į draugų sėkmes ar nesėkmes, tačiau normaliai besivystantys moksleiviai dažniau nei ribotų galimybių veikti turintys kalba apie pastarųjų moksleivių sėkmes ir nesėkmes, pokalbiuose jaučiama užuojauta neįgalumo situacijoje esantiems, džiaugiasi draugų, turinčių specialiųjų poreikių, laimėjimais. Akivaizdu, kad moksleiviai, turintys ribotų galimybių veikti, yra jautresni sau ir savo likimo draugams, todėl labiau reaguoja į konfliktus. Bendruomeninių santykių heterogeninėje bendruomenėje raiškos aspektas – neįgalimą turinčių moksleivių noras bendrauti."
Taigi, galima teigti, kad geriausios sąlygos vaikui, turinčiam funkcijų sutrikimų, atskleisti savo galimybes sau pačiam yra bendradarbiavimas, nes bendradarbiavimą galima apibūdinti kaip ypač intensyvią bendravimo formą, kai normaliai besivystantys ir ribotų galimybių veikti turintis vaikas atlieka savo vaidmenį, ir tai jam leidžia dinamiškai vystytis.
Normaliai besivystantys moksleiviai, turėdami progą kasdienybėje pažinti neįgalumo situacijoje esančius žmones, perpranta jų vidinį pasaulį, įvertina žmoniškąsias savybes, mokosi racionalios pagalbos. Pažinimas, atsiradęs kasdienėje veikloje, labai sustiprina pasitikėjimą asmenimis, turinčiais ribotų galimybių veikti. Bendravimo motyvams moksleivių grupėse nemažą įtaką daro asmens veiklos galimybės. Kai bendraujančiųjų grupėje dėmesys telkiamas į moksleiviį, turintį ribotų galimybių veikti, vyrauja noras padėti, bendravimą su normaliai besivystančiais moksleiviais skatina bendri interesai.
Veikiant skirtingų galimybių turintiems moksleiviams, ugdomas asmeninės laisvės ribų pajautimas, ir tuo metu susidaro sąlygos suprasti kitų žmonių poreikius, derinti prie jų savuosius. Ribotų veiklos galimybių turintys moksleiviai, veikdami natūraliomis visuomeninės struktūros sąlygomis, išmoksta įvertinti realias savo galimybes ir ieškoti jiems prieinamos ir visuomenei naudingos veiklos srities. Aktyvėja jų socializacijos aspektas.
"Specialiosios pedagoginės pagalbos kokybė priklauso ne tiek nuo specialistų atliekamų funkcijų įvairovės, kiek nuo konstruktyvių, kryptingų ryšių bendradarbiavimo grandinėje, kurioje aktyvus dalyvis yra mokyklos vadovas. Specialiosios pedagoginės pagalbos efektyvumą lemia kompleksinė pagalba, kuri galima tik kryptingai bendradarbiaujant ir tinkamai koordinuojant veiksmus. Bendradarbiavimo procese specialistai papildo vieni kitų funkcijas taip garantuodami reikiamas paslaugas įvairių sutrikimų turintiems vaikams."
Labai svarbus yra šeimos vaidmuo neįgalumo situacijoje, nes tai nulemia vaiko savarankiškumą ir santykius su bendraamžiais. Pernelyg didelė vaiko globa šeimoje, sukelia rimtas problemas – nesugebėjimas prisitaikyti naujomis sąlygoms, būti atsakingam už save ir kitus. Iš pedagogų atliktų tyrimų, galima pastebėti, jog tarp bendraamžių pakankamai populiarūs tie turintys ribotų galimybių veikti, kurie yra drąsūs, pasitiki savimi, siekia patirti įspūdžių. Tai dažniausiai tie vaikai, kuriems tėvai įdegė savarankiškumo jausmą. Kartais tokie moksleiviai, užima ir lyderio pozicijas klasėje. Moksleiviai, nebijantys pripažinti neįgalumo ir nepiktnaudžiaujantys juo, trokštantys bendrauti, yra ypač mylimi ir gerbiami. Su sutrikusio intelekto moksleiviais bendraamžiai paprastai elgiasi kaip su jaunesniais už save. Vaikai mielai juos globoja, atlaidžiai vertina naivius jų poelgius ir ypač džiaugiasi jų sėkmėmis. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-01-19
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai2
Dydis9.81 KB
AutoriusErnesta
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasPedagogikos ir psichologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vidinio diferencijavimo reiksme ir kryptys ugdant heterogenines mokiniu grupes [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą