Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokymo ir mokymosi organizavimo formos
   
   
   
4
naudingas +4 / nenaudingas 0

Mokymo ir mokymosi organizavimo formos

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Mokymo formos: samprata, įvairovė, istorinė raida. Pamoka – pagrindinė mokymo forma. Reikalavimai šiuolaikinei pamokai. Kitos įvairios mokymo formos.

Ištrauka

V. Rajeckas (1999). Mokymo organizavimas teigia: forma – lotyniškai išvaizda, pavidalas. Mokymo organizavimo forma, kaip didaktinė kategorija, - tai išorinė mokymo proceso struktūra.
Mokymas gali būti organizuojamas įvairiomis formomis. Jos priklauso nuo to, kokiam mokinių skaičiui ir kur vyksta mokymas, kaip paskirstytas ugdytinių laikas mokymuisi ir poilsiui, kokiais būdais mokoma, koks mokinių veiklos ir mokytojo vadovavimo pobūdis.
Pamokai būdingas nuolatinio to pat lygio mokinių sąstatas, ji vyksta klasėje ar atitinkamo dalyko kabinete, paprastai tęsiasi 45 minutes, o visos veiklos organizatorius yra mokytojas.
Mokymo organizavimo formos – tai įvairūs mokomieji užsiėmimai, kurių esmę bei eigą sąlygoja besimokančiųjų sudėtis, darbo vieta ir laikas, ugdytinių veiklos ir pedagogo vadovavimo pobūdis.
Mokymo organizavimo formų raida. Keletą šimtmečių vyravo individualus arba individualus – grupinis mokymas pasižymėjo tuo, jog mokytojas dirbo su vienu mokiniu jo namuose. Atsiradus pirmosioms mokykloms Senovės Rytuose, vėliau Graikijoje ir Romoje, taip pat viduramžiais, mokiniai jas rinkdavosi įvairiu laiku, pavieniui ar nedidelėmis grupėmis. Mokytojas su kiekvienu jų paprastai dirbdavo atskirai: skirdavo individualias užduotis, individualiai tikrindavo, kaip jas atliko. Mokymas, apėmęs tik nedaugelį vaikų, buvo neracionalus, galėjo vykti tik tol, kol mokyklos netapo masiniu reiškiniu.
Masiškesnių mokyklų mokymo formų buvo grupinis (kolektyvinis) mokymas, kuris Europoje ėmė plisti XVI amžiuje: pradėta mokyti vienu metu nuolatinė vaikų grupė pagal sudarytą tvarkaraštį. Kiekvienas atskiras užsiėmimas buvo pavadintas pamoka, o mokymo organizavimas – klasės – pamokos sistema.
Ypač daug nuveikė klasės – pamokos sistemos plėtotė, pamokos, kaip mokymo organizavimo formos įsigalėjimai J. A. Komenskis (1592-1670), dabar laikomas teoriniu jos pagrindu. Jis parodė, jog norint tinkamai organizuoti mokymą reikia tokių sąlygų: nesikeičianti maždaug vienodo išsilavinimo grupė, griežtai apibrėžtas užsiėmimų lankymas, nuosekli užsiėmimų ir pertraukų kaita, mokytojo darbas tuo pat metu su visais mokiniais, tikslingas jų visos veiklos organizavimas. Tuo pat metu vienas mokytojas gali mokyti iki 300 mokinių. Po to grupei vadovautų geresnis mokinys – mokytojo padėjėjas (dekurionas), kuris, mokytojui baigus pamoką, dar galėtų papildomai padirbėti savo grupėje.
Kiek vėliau (XVIII amž. pab. ir XIX amž.pr. ) panaši sistema susiformavo Anglijoje, buvo taikoma ir Italijoje, - ji vadinta Belo ir Lankasterio tarpusavio mokymo sistema. Vienas mokytojas mokė iki 600 vaikų. Mokytojui vadovaujant, pirmiausia jie patys išmokdavo, o po to vadovaudamiesi mokytojo duotais nurodymais, mokė jaunesniuosius. XIX amžiuje, pamoka, kaip mokymo organizavimo forma, plačiai paplinta. Jos organizavimo tobulinimas ir tolesnis plėtojimas susijęs su A. Dystervėgo, J. Herbarto, K. Ušinsko, V. Reino ir kitų įžymių pedagogų vardais.
Pamoka padidino mokymo našumą, nes mokymo medžiagos skirstymas klasėms, atsižvelgus į mokinių amžių, pasirengimą, suteikia mokymo procesui planingumo ir sistemingumo. Norint išvengti pamokos, kaip grupinio mokymo, trūkumų XX amž.pr., pirmiausia JAV, pradėjo formuotis įvairios individualaus mokymo sistemos.
Viena tokių sistemų – batavinė mokymo organizacija. Pagrindinis dėmesys ir daug laiko buvo skiriama individualiam mokinių darbui. Pasižymėjo tuo, jog mokymosi laikas buvo dalijamas į dvi dalis: pirmoji dalis naudota pamokiniam (kolektyviniam) darbui su viena klase, skiriant jam menką dėmesį, antroji, pagrindinė, - individualiam mokinių darbui. Turint tikslą kuo labiau atsižvelgti į kiekvieno mokinio individualias savybes, kiek kitokio pobūdžio buvo manheiminė mokymo organizacija. Mokiniai, atsižvelgiant į jų pasirengimą, gebėjimus ir mokymosi rezultatus, skirstyti į stipriųjų, vidutinių ir silpnai besimokančiųjų klases. Skirstymo pagrindas – mokinių stebėjimo ir egzaminų rezultatai. Batavinė ir manheiminė sistemos dar vadinamos pasirenkamojo mokymo sistemomis. Pagrindinis jų bruožas – nesiekta orientuotis į abstraktų "vidutinį" mokinį, iš dalies individualizuotas mokymas.
Daltono planas – specifinė mokymo organizacija. Jos pamatas – individualus mokymas pagal mokinio situacinius ir nuolatinius interesus. Mokiniai turi didžiulę mokymosi laisvę, pasirinkdami veiklos būdą ir disponuodami savo laiku. Mokiniai kasdien savo veiklą pradeda susitikdami su mokytoju – gauna užduotis ir patarimus: kaip geriau suplanuoti savo darbą šiai dienai, kaip dirbti (tai trunka apie 15 min.). Po to dirba savarankiškai – klasėse – laboratorijose, bibliotekoje, darže ir pan.
Mokinys gali mokytis kelis dalykus iš karto, gali mokytis vieną dalyką po kito, anksčiau baigti kursą arba atsilikti, - pats pasirenka, kokią programą vykdys: maksimalią, vidurinę ar minimalią. Tai priklauso nuo jo individualių savybių, gebėjimų ir norų. Privalomų namų darbų nėra. Grupinis darbas sumažintas iki minimumo – svarbiausia paties mokinio mokymasis, o ne jo mokymas. Ypatingas dėmesys skiriamas darbo rezultatų apskaitai – pasitelkiamos įvairios apskaitos kortelės. Daltono mokymo organizacija – tai iš esmės individualus darbas, - čia atsisakyta pamokos kaip mokymo organizavimo formos. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-02
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis19.51 KB
AutoriusAkvile
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokymo ir mokymosi organizavimo formos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+4
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą