Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Kritinio mąstymas ugdymas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kritinio mąstymas ugdymas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Kritinis mąstymas. Mokymas bendradarbiaujant. Gebėjimas kritiškai mąstyti. Išvados.

Ištrauka

Kritinis mąstymas. Kas tai? Mados klyksmas šiuolaikiniame ugdymo procese ar naudinga naujovė, padedanti mokytojams pasiekti užsibrėžtą tikslą?
Kritinis mąstymas yra vienas iš svarbiausių įgūdžių atviroje ir demokratinėje visuomenėje. Jaunimui labiau negu bet kada reikia mokėti spręsti sudėtingas problemas, kritiškai vertinti aplinkybes, pasverti alternatyvias nuomones ir priimti apgalvotus, nuoseklius sprendimus. Lietuvos bendrojo išsilavinimo standartuose, bendrosiose ugdymo programose taip pat pabrėžiamas gebėjimas kritiškai mąstyti, kūrybiškai naudoti ir praktiškai taikyti informaciją.
Aš savo darbe bandysiu atskleisti kas iš tiesų yra tas kritinis mąstymas, kokie jo tikslai ir uždaviniai. Ką gero jis duoda mokymosi procesui?
Viena aišku, kad reformos padeda tobulėti. Taigi ar kritinis mąstymas yra tas rodiklis, kuris verčia kelti mokymosi rezultatus?
Mano tikslas – atskleisti kritinio mąstymo aktualumą ir svarbą šiuolaikinio mokymosi proceso eigoje. Parodyti, kad kritinis mąstymas nesunkiai integruojamas į bendrojo lavinimo mokyklas. Ir, kad jis pakeičia mokinį, jo mąstymą bei suvokimą apie patį mokymąsi ir tobulėjimą.


Kritinis mąstymas yra laikomas procesu, į kurį yra įtraukti moksleiviai aktyviai svarsto informaciją bei manipuliuoja ja, kad galėtų praktiškai pasinaudoti, kauptų naujas žinias ir sąvokas, kad jiems atsivertų naujos perspektyvos ir galimybės bei būtų sprendžiami konfliktai. Mokiniai siekia atsakingai ir tiksliai analizuoti ir (arba) integruoti informaciją. Pabrėžiamas aktyvus mokymasis, o ne pasyvus informacijos priėmimas.
Šiuolaikinės pedagogikos tikslas – sukurti situacijas ir taip organizuoti veiklą, kad mokinys mokytųsi pats. Kuriamos programos, skatinančios kritinio mąstymo ugdymą.
Kritinio mąstymo pagrindą sudaro gebėjimas analizuoti. Analitinis mąstymas padeda lengviau susigaudyti įvairiose situacijose, o sintezės įgūdžiai – surasti įvairių reiškinių ryšius. Kritinis mąstymas padeda mokiniams kurti naujas idėjas, daryti išvadas, jas apibendrinti. Norint mokiniams įdiegti kritinio mąstymo komponentus siūloma remtis V. Bajorienės, L. Kasiulynienės ir J. Mandravickienės pasiūlytais būdais:
1) Ugdoma mokinių ir mokytojų tarpusavio pagarba.
2) Per pamokas naudojamasi mokinių patirtimi.
3) Mokomasis turinys atitinka mokinių poreikius.
4) Sprendžiant problemas, naudojamasi mokomuoju turiniu.
5) Integruojami įvairūs požiūriai ir dalykai
6) Priimamos ir patikrinamos prielaidos
7) Mokymasis paverčiamas bendromis mokinių bei mokytojų pastangomis.
8) Mokiniams suteikiama galimybė mokytis savarankiškai.
Norint sudominti mokinius mokomuoju dalyku, vedamos integruotos pamokos. Įvairių dalykų integracija padeda suformuoti nedalomą pasaulio vaizdą. Taip dirbdami mokiniai atranda naujų mąstymo būdų, įgyja naujos patirties, tampa atsakingesni. Kritinio mąstymo ugdymo sėkmę lemia moksleivio interesai vienai ar kitai veiklai, objektui, reiškiniui. Turėti kam nors interesą, vadinasi, laikyti ką nors svarbiu, reikšmingu dalyku. Ir kuo daugiau mokytojas sugebės sudominto moksleivius pasirinkta ir dėstoma tema tuo labiau gali tikėtis gerų rezultatų. Jei pamokos tema yra aktuali mokiniui, jis žymiai labiau ja domėsis ir bandys įsisavinti. O tai ir lemia sėkmingą kritinį mąstymą.
Ugdant kritinį mąstymą efektyvu taikyti mokymąsi bendradarbiaujant, nes šiuolaikiniame pasaulyje būtina savo mąstymą derinti su kitų mąstymu, savo veiklos įgūdžius – su kitų veiklos įgūdžiais . Problemas reikėtų spręsti ne individualiai, o komandomis.
Mokymasis bendradarbiaujant sudaro sąlygas visiems mokiniams patirti sėkmę, kūrybiškai spręsti problemas, dirbti komandomis, toleruoti kitus ir teigiamai vertinti save. Kai mokiniai vienas su kitu bendradarbiauja, tarp jų sumažėja įvairių prieštaravimų, priešiškumų. Jie pasidalija darbus, padeda vieni kitiems (ypač tiems, kuriems sunkiau sekasi), vertina savo ir kitų veiklą, pastangas. Be to ir mokiniams grupinė veikla viena smagiausių mokymosi formų.
Taikant mokymą bendradarbiaujant labai ryški ir mokytojo vaidmens kaita. Ji aiškiai matyti iš mokymosi bendradarbiaujant modelio, kurį pateikia R. I. Arends (A. Kiseliovas, 2001) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-06
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis15.95 KB
AutoriusDaiva
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2004 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasErika Šaparnytė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasEdukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kritinio mastymas ugdymas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2006-12-11 IP: 88.119.36.50
    x sako

    gal ir nieko darbas!

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Erika Šaparnytė
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą