Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Kūrybiškumo ugdymas mokykloje
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Kūrybiškumo ugdymas mokykloje

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. Kūrybiškumo apibrėžimas. Kūrybiškumą ugdantys veiksniai. Kūrybiškumą slopinantys veiksniai. Kūrybiškumo ugdymas aktyviaisiais mokymo metodais. Kūrybiškumo ugdymas lego dacta priemonėmis. Kūrybiškumo ugdymas lietuvių kalbos pamokose. Kūrybiškumo ugdymas matematikos pamokose. Kūrybiniai darbai technologijų pamokose. Išvados.

Ištrauka

Besikeičianti visuomenė šiuolaikiniam žmogui, siekiančiam įgyti naujų kompetencijų ir kaupti atitinkamus įgūdžius, kelia tam tikrus reikalavimus. XX a. pabaigoje suabejota, ar mokymo esmė yra žinios. Anot daugelio edukologų, tarp jų V.Rajecko, B.Bitino, kuo daugiau informacijos, tuo greičiau sensta žinios. Be to, dalies jų gyvenime visai neprireikia arba apskritai jos greitai užmirštamos. Dėl šios priežasties visuomenei iškilo būtinybė turėti ne tik išsilavinusius, bet ir kūrybiškus žmones, kurie gebėtų diskutuoti ir abejoti, kritiškai ir laisvai mąstyti, mokėtų prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio, darytų įtaką naujoms idėjoms ir darbams. (L.Augienė, 2004) Taigi šiuolaikinėje visuomenėje kūrybingumo atskleidimas bei jo ugdymas yra ypač aktualus. Čia labai svarbus vaidmuo tenka mokyklai. Būtent ji turėtų būti kaitos bei naujovių diegėja. Mokykla turėtų ugdyti mąstantį, gebantį spręsti problemas, veržlų, laisvą, savarankišką žmogų. Neatsitiktinai Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosios programos kūrybiškumo ugdymą išskiria kaip vieną pagrindinių ugdymo tikslų. Šiuo metu jau yra pilnai įsibėgėjusi Lietuvos švietimo sistemos reforma. Pagrindinis reformuoto ugdymo tikslas yra savarankiška ir kūrybinga, maksimaliai savo gebėjimus išskleidžianti asmenybė.

Psichologijos žodynas kūrybiškumą apibūdina kaip sugebėjimą kelti naujas idėjas, savarankiškai, nestereotipiškai mąstyti, greitai orientuotis netipiškomis aplinkybėmis, lengvai rasti nestandartiškus sprendimus. Dauguma iš mūsų sutiktų, kad kūrybiškumas – puiki savybė, tačiau kiekvienas skirtingai ją apibrėžtų. Kūrybinis mąstymas – tai ne tik išradingumas, sugebėjimas atrasti, mokslinės teorijos ar sukurti meno kūriniai. Ugdant kūrybingumą labai svarbu ugdyti visą asmenybę ir skatinti intelektinį pasitenkinimą. Kūrybinis mąstymas apima vaizduotę, kognityvius (mąstymo) sugebėjimus ir visą asmenybę. Šių trijų komponentų integracija išlaisvina kūrybingumą. (D.Karkockienė, 2005) Kaip pabrėžė J.P. Guilfordas, analizuodamas intelekto struktūrą, kūrybiškumas yra vienas iš 120 intelektinių sugebėjimų. Kai kurie autoriai į kūrybiškumą žvelgia, atkreipdami dėmesį į kultūrinį kontekstą, kuriame individas gyvena, kiti mano, jog kūrybingumas iš dalies sutampa su tokiais psichologiniais reiškiniais kaip intelektas, kūrybinis stilius ir asmenybė, bet negali būti tapatinamas nė su vienu iš jų. B. E. Goh‘as supranta kūrybingumą kaip procesą, produktą, asmenybę ir situaciją.
Skirtingai kūrybiškumą apibrėžia psichologai ir pedagogai. Psichologijos mokslas kūrybiškumą dažniausiai sieja su psichologinėmis žmogaus savybėmis, padedančiomis jam kelti naujas idėjas, mąstyti savarankiškai, nestereotipiškai, greitai orientuotis probleminėje situacijoje, lengvai rasti netipiškus sprendimus. Kūrybiška asmenybė siekia saviraiškos ir geriausiai save išreiškia kūryba. Ji sugeba save realizuoti, yra atvira bet kokiam patyrimui, savarankiška, pasitikinti savimi, vidujai laisva (Psichologijos žodynas, 1993). Tuo tarpu mokykloje kūrybiškumas paprastai siejamas su pavyzdingu mokymusi, tvarkingumu, protingumu ir pan. Pedagogo L. Jovaišos teigimu, mokinių kūrybiškumas – tai visos asmenybės gebėjimas originaliai mąstyti. Jis pasireiškia minčių, idėjų sumanumu, originalumu atliekant mokyklines užduotis, senų idėjų kritika, naujų ieškojimu bei radimu.
Taigi kūrybiškumo sąvoka apibrėžiama įvairiai. Apibendrinant galima teigti, kad visi apibūdinimai išskiria pagrindinę kūrybiškumo ypatybę – originalumą, ir pateikia vieningą išvadą, kad pagrindinė kūrybiškos asmenybės sąlyga yra asmens laisvė ir ją nulemiantys veiklumas, iniciatyva, nestandartinis mąstymas. (D. Jasudavičienė, 2004) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-03-15
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis16 puslapių 
Literatūros šaltiniai9
Dydis82.43 KB
AutoriusDoviliuka
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasDoc.dr. Ala Petrulytė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasPedagogikos ir psichologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kurybiskumo ugdymas mokykloje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 16 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Doc.dr. Ala Petrulytė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą