Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Ugdymo daugiamatiškumas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ugdymo daugiamatiškumas

  
 
 
123456
Aprašymas

Ugdymas – objektyvus ir subjektyvus procesas. Ugdymas kaip susitikimas. Ugdymas kaip pedagoginė situacija. Ugdymas kaip įtaka. Ugdymas kaip sąveika. Ugdymas kaip kūryba. Ugdymas kaip saviraiška. Ugdymas kaip prasmės atradimas. Ugdymas kaip vertybių internalizavimas. Ugdymas kaip permanentinis procesas. Ugdymas kaip vientisas procesas.

Ištrauka

Ugdymo proceso samprata. Požiūris į ugdymą kaip į procesą vis labiau įsigali pedagogikoje. Ugdymas reiškia tam tikrus pakitimus. Ugdymas žadina visos asmenybės kaitą, persitvarkymą, tobulėjimą, dėl to ugdymą imta vadinti asmenybės kitimo procesu, jos perėjimu iš viwenos pakopos į kitą, aukštesnę, arba ypatinga veikla, sukeliančia atitinkamus asmenybės pokyčius. Pasak , H.Mušinskio , tokios veiklos arba jos atskiro veiksmo struktūra priklausanti nuo pokyčių- norimų bei galimų- sandaros.Ugdymo procesas ęsas šių pokyčių rezultatas, pasekmė.
XX a. pradžioje buvo nemažai diskutuojama dėl ugdymo arba auklėjimo plačiąja prasme. Tokie pedagogai kaip E. Key, L. Tolstojus buvo linkę absoliutinti subjektyviąją auklėjimo pusę. Auklėjimas apibudinamas kaip auklėtinio išsiugdymas, nepriklausomai nuo išorinių veiksnių, kažkiek susijusiu su suaugusiųjų poveikiu. Kiti šalininkai auklėjimą suprato tik kaip vyresniosios kartos įtaka jaunesniajai kartai.
Ugdymo proceso samprata. Daugelio šalių specialistai svarbiausiu ugdymo kriterijumi laiko tikslą, todėl visa, kas daroma tikslui pasiekti, vadinama objaktyviaja ugdymo puse, o daromo poveikio priėmimą-subjektyviąja. Subjektyvioji pusė neretai apribojama ugdytinio patirimu.(Dž.Dewey, W.H.Kilpatric).Greta pripažįstama ir planinga bei sisteminga ugdytojo veikla arba tiesioginė ir netiesioginė įtaka.
Ugdymas kaip susitikimas
Pedagoginio susitikimo esmė ir paskirtis. Pedagoginis susitikimas pagal L.Jovaiša - tai "aplinkos ir laiko ribotas tikslingas ugdomasis vyksmas, kai susitikimo dalyviai keičiasi informacija(bendrauja). Tai reiškia, kad kiekvienas susitikimas šį tą duoda mokinių asmenybei, kai kuo nauju ją praturtina. Tikėtina, kad tokie susitikimai veikia ir mokytojo asmenybę. Ugdymą kaip susitikimą yra apibrėžęs ir J.Laužikas.
Išorinė ir vidinė ugdymo struktūra. Kiekvieno pedagoginio susitikimo paskirtis yra asmenybės ugdymas. Tad visuose pedagoginiuose susitikimuose tikslas laikomas svarbiausiu dalyku, prie kurio derinamas ugdymo turinys, o prie šio – ugdymo būdai, bei metodai , kurie savo ruožtu siejama su ugdymo formomis bei priemonėmis. Susitikimas priskiriamas vidiniam ugdymo procesui, kitaip sakant toks procesas vyksta tuomet kai ugdytinis supranta, ko ir kodėl siekia pedagogas, kai priima jo perteikiamą informaciją. Mato jos prasmę, palankiai vertina, išgyvena, nori bei siekia veikti).
Ugdymas kaip pedagoginė situacija
Pedagoginių situacijų apibrėžtis. Kai kurie tyrinėtojai nagrinėjantys ugdymo proceso struktūrą, stengiasi išskirti svarbiausią elementą. Tokiu elemetu neretai pavadinama ugdomoji, arba pedagoginė, situacija. Ugdomoji situacija suvokiama kaip:
• Savita socialinių įtakų visuma, veikianti ugdymo procesą.(M. Krawcznyk)
• Įtakos šaltinis arba jos susidarymo bei perdavymo būdas ar forma, nukreipianti įtam tikrą tikslą.(A.Gurycka, A.Lewin)
• Ugdytinio patirties šaltinis.
• Ugdymo proceso grandis, jungianti ugdymo tikslą su ugdytinio patirtimi.(A.Gurycka, M.Jaščenko)
• Dalinis arba visiškas ugdymo proceso "pjūvis", savotiška rūšies momentinė fotografija.(L.Gordin)
• Svarbiausias ugdymo proceso elementas.Struktūriniu aspektu aptarti ir pačią situaciją ir ugdymo procesą.(B.Bitinas)
Pedagoginės situacijos pagrindai. Palyginęs gautus rezultatus su užsibrėžtu tikslu, pedagogas gali daryti tolimesnius sprendimus: numatyti naują tikslą ir jam adekvatų turinį, priemones ir būdus arba koreguoti ankstesnio tikslo įgyvendinimo metodiką ir pan. Žodžiu per išorinę reakciją įžvelgti giluminį procesą, vykstantį ugdytinio viduje. Pasak B. Bitino ugdymo procesas tai pedagoginių situacijų grandinė, kur viena grandis remiasi pirmesniosios rezultatais.
Ugdymas kaip įtaka
Įtakų esama įvairių: atsitiktinių, pastovių, sąmoningų ir kt. Ugdomuoju atžvilgiu naudingomis tampa sąmoningos ir pastovios įtakos, galinčios sužadinti ryškesnius pageidaujamus ugdytinio psichinius pokyčius. Auklėjimas yra sąmoninga ir sisteminga organizuota suaugusio asmens įtaka bręstančiąjam, siekiant išplėtoti jo visas prigimties galias- fizines, intelektualines, moralines bei dvasines(Lietuvos enciklopedija 1953). Ugdymą norima apibudinti kaip produktą ar efektą.
Antra vertus, šio požiūrio besilaikantys ugdymo teoretikai pabrėžia, kad įtaka ne tik daroma, bet ir priimama arba, priešingai, atmetama, modifikuojama. A. Guryckos teigimu, ugdymas yra susijusių procesų- įtakos darymo ir jos priėmimo-sistema, susidaranti tarp dviejų asmenų, atliekančių skirtingus vaidmenis. Vienas iš šių asmenų yra ugdytojas, kuris pasižymi didesne branda, kitas mažiau brandus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-10
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis9.88 KB
Autoriusaleksejus
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaŠiaulių valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ugdymo daugiamatiskumas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • Šiaulių valstybinė kolegija
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą