Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokymasis. Šiuolaikinės mokymosi sampratos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mokymasis. Šiuolaikinės mokymosi sampratos

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Kaip suprantamas mokymasis. Mokymosi pasaulis. Skirtingi požiūriai į mokymąsi. Šiuolaikinės mokymosi sampratos. Koks mokymasis yra geras. Mokymasis yra aktyvus konstravimo procesas. Mokymasis yra sukauptų žinių siejimas. Mokymasis yra bendradarbiavimas. Mokymasis yra savitvarka. Mokymasis turi tikslą. Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis. Įtaka mokymo praktikai. Šiuolaikinė mokymosi samprata.

Ištrauka

"Jeigu visą mokymo psichologiją turėčiau suformuluoti tik kaip vieną principą, sakyčiau, kad mokymuisi didžiausią įtaką daro vienintelis dalykas – tai, ką mokinys jau žino. Reikia tik išsiaiškinti, ką jis žino, ir atitinkamai mokyti."
Davidas Ausubelis, 1968


Kaip manote, ką į klausimą "Kas yra mokymasis?" atsakytų keturiolikmetis mokinys, jau pusę savo amžiaus praleidęs mokykloje? Suprantama, kad kiekvienas, vienas aiškiau, kitas ne taip aiškiai, įsivaizduoja arba supranta, kas yra mokymasis. Remdamiesi savo patirtimi, kiekvienas susiformuojame kokią nors sampratą. Paklausus keleto mokinių, kaip jie supranta mokymąsi, buvo gauti tokie atsakymai:
"Keista, kaip tiek informacijos sutelpa į tokias nedideles smegenis, bet jeigu nesimokai, informacijos nelieka."
"Mokykloje mokiniams į galvą grūda informaciją, vildamiesi, kad ji išliks jų atmintyje."
" Ne viskas, ko mes mokomės, būtinai yra teisinga. Turėtume kritiškiau vertinti viską, ką matome ir girdime, nes daug kas yra tik kitų žmonių nuomonės."
O kaip jūs atsakytumėte į klausimą "Kas yra mokymasis?" Tikrai nelengva. Šiame straipsnyje analizuojami gero mokymosi bruožai. Klausiama: "Kodėl būtent dabar diskutuojama apie mokymąsi?", "Kodėl mes mokomės?" ir "Kaip šiandien suprantamas mokymasis?"


Apie mokymąsi diskutuojama mokyklose, namuose, įstaigose, universitetuose ir žiniasklaidoje (žr. Educational Leadership, 1997). Pastaruoju metu ypač daug kalbama apie mokymosi kokybę, ar gerai mes mokomės, kokia yra mokymosi prasmė. Čia taip pat kalbama apie naują žinių sampratą. Bet kodėl gi visi šie klausimai parūpo būtent dabar? Ar tai iš tiesų atsitiktinis ir trumpalaikis reiškinys mokyklos gyvenime, ar atsitiko kas nors, kas rodo, jog metas pažvelgti į viską kitaip?
Pasaulis pasikeitė ir visą laiką sparčiai kinta. Mūsų trečiojo tūkstantmečio visuomenėse įvyko esminės ir negrįžtamos permainos. Mokykloms svarbiausias pokytis buvo staiga nepaprastai padidėjęs informacijos kiekis. Prieš trisdešimt metų mokyklų funkcija ir pareiga buvo skleisti informaciją. Anuomet išsimokslinęs pilietis turėjo daug žinių ir galėjo atsakyti į įvairiausius klausimus. Namuose knygų lentynas puošusios enciklopedijos kėlė saugumo jausmą, nes atrodė, kad informacija jam pavaldi. Daug išmanančius žmones paprastai ir darbe lydėdavo sėkmė. Šiandien padėtis kitokia. Niekas negali žinoti visko, o sėkmę nebūtinai lemia išmanymas ir žinios. Nūnai mokyklų uždavinys sunkesnis nei kada nors yra buvęs, kadangi reikia nuspręsti, turint omenyje piliečio ateitį, kurios žinios yra svarbios ir ką reikia išmokti, sužinoti. Vienas žmogus neįstengia įsisavinti ir suvaldyti greitai plintančios informacijos. Mums reikia įvairių įgūdžių, kad galėtume įgyti informaciją, ja naudotis. Reikia žinoti, kur ieškoti informacijos, kaip ją susieti ir pritaikyti. Dar svarbesnis yra poreikis žinoti, kuo remiasi informacija, gebėti įvertinti jos pagrįstumą. Išsilavinęs žmogus turi gebėti kritiškai mąstyti ir išmokti spręsti problemas. Taip pat ir mokykloje mokymasis negali būti kaip buvęs. Svarbiausias šiuolaikinės mokyklos uždavinys yra lavinti mąstymo įgūdžius, kurie apima ir mokėjimą elgtis su informacija.
Kalbant apie mokymąsi, kitas svarbus pokytis buvo pedagogikos, mokymosi psichologijos, sociologijos ir neurologijos laimėjimai. Pastarojo amžiaus moksliniuose mokymosi tyrimuose ir analizėje vyravo du skirtingi požiūriai, bihevioristinis ir kognityvusis. Abu jie skirtingai traktuoja savo tiriamąjį objektą ir skirtingai supranta žmogaus prigimtį. Ir pedagogai, ir socialinių mokslų atstovai šiandien pripažįsta, kad iš esmės pasikeitė mūsų žmogaus sąmonės, vadinasi, ir to, kaip jis mokosi, samprata.
Bihevioristinė mokymosi samprata atsirado amžiaus pradžioje ir iki pat aštunto dešimtmečio buvo vyraujantis požiūris ir moksliniuose tyrimuose, ir praktikoje. Kognityviosios sampratos šaknys taip pat gilios, siekia žmogaus veiklos tyrimus, bet tik septintame dešimtmetyje jos padėtis pradėjo stiprėti. Įvairių srovių atsiradimą galima paaiškinti tuo, kad mokymasis yra įvairiapusis procesas.
Bihevioristai ieško visuotinio mokymosi modelio, paaiškinančio visų gyvų organizmų veiklą. Pagal šį požiūrį, mokyme ir mokymesi svarbiausi veiksniai yra mokymas, t.y., stimulas, ir mokymo rezultatas, t.y., reakcija. Taigi mokymusi (arba išmokimu) yra laikomas pasikeitęs individo išorinis elgesys, kurį galima sustiprinti apdovanojimais ir bausmėmis. Anot bihevioristų, studijuoti besimokančiojo mąstymą ir informacijos apdorojimą neįmanoma, nes tokių dalykų negalima tiesiogiai stebėti. Taigi tyrimo objektas yra mokymo organizavimas, mokinių elgesys ir jų tarpusavio priklausomybė. Tyrimo metodas – pozityvistinis modelis, pasiskolintas iš gamtos mokslų metodų. Didžiausia bihevioristinių mokymosi ir išmokimo sampratų problema yra ta, kad pakitęs elgesys ir jo įsigalėjimas apibūdinami, remiantis "išoriniu" stebėjimu. Mokinys suvokiamas kaip pasyvus gavėjas, kuris neatsako už tai, kaip mokosi ir išmoksta.
Naujesnė, kognityvioji mokymosi samprata išsirutuliojo iš bihevioristų neišspręstų problemų. Šių tyrimų metu gilinamasi į kokybines mokymosi ir teorinio mąstymo ypatybes. Kognityvioji mokymosi teorija remiasi kognityviosios psichologijos naudojamu informacijos apdorojimo modeliu, ir žvelgia į žmogų kaip į aktyvų, tikslo siekiantį, gaunantį, apdorojantį ir kuriantį informaciją. Taigi labiau pabrėžiamas informacijos apdorojimas, o ne rezultatas. Kognityviuoju požiūriu, mokymasis yra daug potyrių, kurie ne visada pastebimi išoriniame elgesyje. Kognityviosios mokymosi sampratos iškilimas sietinas su technologijų laimėjimais, pirmiausia kibernetika ir dirbtinio intelekto tyrimais. Technologiniai modeliai paakino mus gilintis į mąstymą ir atmintį. Apskritai laikomasi nuomonės, kad mokymosi aiškinimai, remiantis pažinimo procesais, geriau parengti, tikslesni negu bihevioristų teorijos, ir padeda mums geriau suprasti, kaip mes mokomės ir išmokstame. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-05-16
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai2 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis29.08 KB
AutoriusNaJa
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasSocialinės gerovės ir negalės studijų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokymasis. Siuolaikines mokymosi sampratos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą