Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>2-3 metų vaikų socialinė raida
   
   
   
-6
naudingas 0 / nenaudingas -6

2-3 metų vaikų socialinė raida

  
 
 
1234567891011121314151617181920212223242526272829303132333435363738394041424344454647
Aprašymas

Įvadas. Vaikų programa – ugdymo proceso vaikų išsilavinimo organizavimo pagrindas. Ugdymo programos samprata. Lietuviškos ir užsienio programos analizė. Lietuviškos ir užsienio programos apie žaidimus. Psichologai ir pedagogai apie vaiko žaidimus. Žaidimas – komunikacinis ir pažintinis pedagogo bendravimo su vaiku metodas. Žaidimas – pedagogo doroviškas vaiko auklėjimas ugdant socialinę kompetenciją. Žaidimas – vaikų gyvenimo būdas ir pagrindinė veikla. Autorinė programa "Žaidimai vaikui padeda vystytis, pažinti pasaulį, bendrauti". Suaugusieji 2 –metų vaikų žaidimuose (tyrimas). Tyrimo metodika. Tyrimo procedūra. Tyrimo rezultatai ir interpretacija. Išvados.

Ištrauka

ĮVADAS

Vaiko gyvenimas labai susijęs su aplinkiniais žmonėmis. Vaikui augant, šio ryšio pobūdis keičiasi. Jei ankstyvojoje vaikystėje vaiko gyvenimas tiesiogiai susijęs su suaugusiųjų gyvenimu, kai vaikas visokių veiksmų išmoksta ir juos atlieka tik suaugusiųjų padedamas, tai nereikia stebėtis, jog jis nori gyventi bendrą su suaugusiųjų darbo ir visuomenės veiklos rūšimis.
Žaisti reiškia realybę transformuoti į ką kita. Helen Schwarzaman (1978) tokiame sugebėjime kažką transformuoti į kažką kita mato žmogus intelekto veiklos pagrindą. Kad galėtų žaisti, vaikas turi sužinoti atpažinti žaidimo signalus ir suprasti jų dviprasmiškumą, t.y, suprasti, kad kažkas gali atsitikti ir "iš tikrųjų", ne tik žaidime, ir turi sugebėti atskirti kiekvieną atvejį. Pirma sąlyga žaidimui ir tobulėjimui yra harmonija. Kad vaikas galėtų žaisti su kitais vaikais, turi mokėti suderinti norus ir idėjas. Kad galėtų pradėti žaisti, vaikas turi jaustis saugus. Kad palaikytų žaidimo harmoniją, vaikas turi laikytis bendrų taisyklių: abipusis supratimas, abipusiškumas.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų saugios gyvensenos įgūdžių, ugdymo programa (1997) kalba apie tai, jog vaikas žaisdamas turi būti atsargus ir paisyti tam tikrų "taisyklių". Programa ragina, kad vaikas žaistų atsargiai, turėtų labai "platų horizontą", kad neužkliūtų už šalia esančių daiktų. Taip pat programa sako, kad vaikas žaisdamas grupėje arba su savo draugais niekada nekonfliktuotų su kitais vaikais, kad visada turėtų omenyje, jog šalia jo yra ir kartu žaidžia kiti vaikai. Vaikas privalo žaisti tiek vienas, tiek su savo draugais ne tik ten, kur jam patinka ir kur jis nori, bet tam tikroje vietoje. Vaikas turi žaisti tik su tvarkingais žaislai.
R. Žukauskienė (1998) teigia, kad žaidimo sąlygos leidžia vaikui laisvai eksperimentuoti. Realiame gyvenime tai pavojinga. Žaidimas yra tyrinėjimas, kur galima laisvai veikti, jam suaugusieji nekelia reikalavimų, ir tokia veikla stimuliuoja vaiko tolimesnę intelekto raidą.
Beveik visi psichologai sutinka, kad ankstyvojoje vaikystėje vaikas pradeda suvokti moralines normas ir vaidmenis. Taip pat beveik visi laikosi vienos nuomonės, kad to mokymosi šaltinis yra vaiko ir kitų šeimos narių tarpusavio santykiai ir jo bendri žaidimai su kitais vaikais Bruneris nurodė pagrindines žaidimo funkcijas. Pirma, žaidimas tarsi sušvelnina klaidų ir nesėkmių padarinius. Jis yra gana rimta veikla. Antra, žaidžiant ryšys tarp tikslo ir priemonių yra silpnas. Svarbu tai, kad naujų priemonių arba keičia savo tikslus, reikalaujančius naujų priemonių arba keičia naujiems tikslams pasiekti. Taigi žaidimas yra ne tik tyrinėjimo priemonė, bet ir išradimo forma. Jis keičia savo tikslus, vadovaudamasis tik savo fantazija, ir žaidimo rezultatui nesuteikia labai didelės reikšmės. Trečia, vaikas labai retai žaidžia chaotiškai arba atsitiktinai. Dažniausiai žaidžiama pagal tam tikrą scenarijų. Ketvirta, žaidimas yra subjektyvaus vaiko pasaulio projekcija į išorinį pasaulį, ir tuo labai skiriasi nuo mokymosi, kai išorinio pasaulis paverčiamas savo pačių dalimi. Žaidimas reiškia išorinio pasaulio pakeitimą pagal vidinį norą, o išmokimas keičia pačius vaikus, kad geriau galėtų prisitaikyti prie išorinių sąlygų. Galų gale žaisti labai malonu. Džiaugsmingi yra netgi sunkumai, kuriuos patys sukuria žaisdami, kad nugalėtų. Vaikui tie sunkumai, kliūtys atrodo būtini, nes be jų jam greitai atsibostų žaisti.

Darbo tikslas – atskleisti žaidimų panaudojimo galimybes grupės veikloje.
Užsibrėžtam tikslui pasiekti iškelti šie uždaviniai:
Ištirti žaidimų panaudojimui sudarytas sąlygas 1-3 metų vaikų grupėje.
Išsiaiškinti 2-3 metų vaikų domėjimosi žaidimais lygį, palyginti su auklėtojų naudojamais žaidimų pateikimo būdais.
Džiaugtis vaiko bandymu veikti tariamoje situacijoje su įsivaizduojamais, sunkumais gerbti jo pastangas, modeliuoti žaidime suaugusiojo gyvenimą.

Hipotezė – suaugusieji 2-3 metų vaikų žaidimuose yra labai reikšmingi ugdant socialinę raidą.
Darbo metodai:
Mokslinės literatūros analizė: lietuviškos ir užsienio programos.
Literatūros analizė pagal požiūrį į žaidimus bei būdai panaudoti grupėje.
Vaikų stebėjimas, siekiant nustatyti jų požiūrį į žaidimą, atskleisti veiklos įvairovę ir žaidimų būdus.
Auklėtojų anketinė apklausa, nustatanti žaidimų elgesio galimybes grupės veikloje.
Kokybinė duomenų analizė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-06-05
DalykasPedagogikos diplominis darbas
KategorijaPedagogika
TipasDiplominiai darbai
Apimtis45 puslapiai 
Literatūros šaltiniai16 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis63.64 KB
AutoriusEdita Vandenė
Viso autoriaus darbų53 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word 2 3 metu vaiku socialine raida [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

  • 2013-11-15 IP: 188.69.225.237
    gal tiks lig nieko sako

    mano tema ikimokyklinio anziaus vaiku ipatumai kasdienineme gyvenime

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-6
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą