Delinkvencijos prevencija ugdymo įstaigose

Įvadas. Delinkvenciją įtakojantys veiksniai. Šeima. Mokykla. Užimtumas. Neformalios grupės. Žiniasklaida. Kriminalinės justicijos institucijos. Delinkvencijos prevencija. Išvados.

Delinkvencija arba socialinių normų pažeidimo paplitimas tarp nepilnamečių yra rimta Lietuvos visuomenės problema. Delinkvencija ne tik trikdo vaikų socializaciją, bet ir tiesiogiai įtakoja kriminogeninius procesus valstybėje. Per pastaruosius kelerius metus nepilnamečiai, kaltinami padarius nusikaltimus, sudarė nuo 13 iki 15 procentų visų kaltinamų asmenų. Kartu su šeima ir kitomis socializuojančiomis institucijomis mokykla, kurioje vaikai praleidžia didelį savo gyvenimo laiką, yra atsakinga už delinkvencijos lygi visuomenėje.
Tinkamas mokyklos veiklos organizavimas, vyraujanti joje tolerancijos ir humaniškumo dvasia gali ženkliai sumažinti delinkvencijos protrūkį tarp nepilnamečių. Kita vertus, nelankstus, biurokratinis delinkvencijos problemų sprendimas, delinkventų "etikečių klijavivas" gali tik skatinti naujus konfliktus mokykloje ir atverti kelią nepilnamečių nusikalstamai veiklai.
Vaikai nėra gimę delinkventais, bet, esant tam tikroms aplinkybėms, jie gali pasukti delinkvencijos link. Laiku pastebėti šią kryptį ir sustabdyti ją – yra pagrindinis delinkvencijos prevencijos uždavinys. Todėl organizuojant delinkvencijos prevenciją mokykloje svarbu nustatyti, kriminologijos kalba tariant, ne mokyklos "delinkventus", bet mokyklinės " delinkvencijos " kontūrus ir ją maitinančius veiksnius. ...