Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Vaiko socialinė raida ir ugdymas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vaiko socialinė raida ir ugdymas

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Svarbūs vaiko auklėjimo tarpsniai. Identiteto įgijimas. Žaidimų ir piešimo vaidmuo.

Ištrauka

Vaikystės periodas, pirmasis žmogaus psichikos raidoje ir socialiniame jo tapsme, šiandienos visuomenėje įgyja ypatingą reikšmę jau vien todėl, kad vaikai kaip socialinė grupė savo amžiumi yra jauniausi ir socialiai nesavarankiški.
Dėl socialinės patirties stokos ir galimybių tik ateityje tapti savarankiškais socialiniais individais ar socialinių grupių nariais, vaikai yra visiškai priklausomi nuo suaugusiųjų, kurie apsisprendžia dėl vienokių ar kitokių vaikų gyvenimo ir ugdymo sąlygų, jų psichinės, socialinės, kultūrinės raidos krypties. Tokiu būdu ugdant vaikus galima suformuoti ištisą kartą socialiai visaverčių ar nevisiškai visaverčių žmonių. Tai daugiausia priklauso nuo socializacijos ir ugdymo procesų turinio ir sąveikos pobūdžio jau vaikystėje.
Vaikystė yra ne tik žmogaus raidos, bet ir visuomenės edukacinės kultūros produktas. Visi žmogaus periodai (nuo vaikystės iki senatvės) yra susiję su mokymusi. Vaikystė nebėra tas išskirtinis žmogaus gyvenimo periodas, su kuriuo siejamas pats intensyviausias mokymasis.
Vaikystės periodas apima žmogaus gyvenimo pradžią (1-12 metus). Tačiau šios amžiaus ribos labai paslankios. Vaikystės periodą mes neapibrėžiame tik amžiaus ribomis, o žvelgiame į jį kaip į itin svarbų žmogaus socialinių galimybių plėtojimosi etapą ir analizuojame kaip visuminį, neskirstydami į atskirus, amžiaus nulemtus vaiko psichinės socialinės raidos etapus.
Be to, išskirtinai orientuojantis tik į normatyvinę amžiaus periodizaciją vaikystėje, atsirastų būtinybė skirstyti ją į ikimokyklinę ir mokyklinę, nes iki 6-7 metų vaikas yra neatskiriama šeimos dalis ir tik gyvendamas šeimoje jis gali sąveikauti su visuomenėje esančiomis socialinėmis struktūromis, tarp jų ir su ugdymo institucijomis. Šis vaiko amžius pedagogikoje ir psichologijoje dažniausiai vadinamas ikimokykliniu ir žymi nepakankamus vaiko ryšius su mokykla. Tačiau ir ikimokykliniame amžiuje vaikai yra ugdomi dviejuose institutuose: šeimoje ir vaikų darželiuose, todėl atsiranda dvejopo pobūdžio vaiko ryšiai su institucionalizuota aplinka. Vaikystės periodas iki pradedant lankyti mokyklą (6-7 m.) ir jau lankant pradinę mokyklą (7-12 m.), čia interpretuojamas kaip vientisas, neskirstant jo pagal vaiko ryšį su formaliais ugdymo institutais (darželiu ar pradine mokykla).
Vaikystės interpretavimas remiantis dviem periodais, vadinant juos ikimokykliniu ir jaunesniuoju mokykliniu, atspindi pagrindinę vaiko funkciją vaikystėje, t.y. jo mokymąsi įstaigose. Todėl vaikystės apibūdinimas remiantis šiais periodais reikštų adaptuotą vaikystę, institucinius vaikų vaidmenis. Šie apibūdinimai neatspindėtų vaikystės prigimtinių, natūralių charakteristikų, kai, pasitelkęs vidines galias, vaikas sąveikauja su aplinka (daiktine, socialine ir net vertybine) ir yra ne tik jos stebėtojas, bet ir aktyvus dalyvis.

Vaiko auklėjimas yra sudėtingas procesas, reikalaujantis didelių pastangų ir keliantis gausybę klausimų. Teisybė, yra daug patarėjų, pradedant seneliais ir baigiant ekspertais, bet vis dėlto problemas tenka spręsti tėvams: jų patirtis bei paties vaiko asmenybės požymiai pasiūlo atsakymus. Tėvai paprastai remiasi tuo, ką jie patyrė vaikystėje, studijavo ar skaitė.
Gerai išauklėtas ir subrendęs asmuo iš tiesų yra didingas kūrinys, jis kūrėsi ne tik savomis jėgomis: joms buvo reikalinga nepaprastai didelė pagalba ir teigiama įtaka. Išauklėti vaiką, kaip visiškai išsivysčiusią asmenybę, yra sunkus ir ilgalaikis uždavinys. Jo besivystančioms ir bręstančioms reikšmingiausioms emocinėms, moralinėms ir dvasinėms galioms reikia gerų tėvų, kaip modelių, pavyzdžio ir tiesioginio saugios aplinkos poveikio.
Gera ugdymo bazė ypač svarbi. "Gera pradžia yra svarbiausias dalykas", - Arnoldo Geselio dažnai kartojama mintis. "Pradžia" duoda ir organinę struktūrą, ir veikimo kryptį, kuri tampa vystymosi pagrindu. Priešingu atveju tolesnis brendimas yra sunkus, kupinas problemų ir nenormalumų. Ir lietuvių patarlė sako: "Gera pradžia - pusė darbo".
Žmogaus gyvenime "gera pradžia" padaroma labai anksti. Pirmiausiai jo organizmo gerą ar blogą pradžią lemia embrioninis vystymasis, ypač antrąjį nėštumo mėnesį. Tuo metu susiformuoja žmogaus organizmo dalys, organai ir sistemos. Vystantis kuriai nors sistemai ar organui, ta kūno dalis melaboliškai būna nepaprastai aktyvi, jautri bet kokioms įtakoms ir lengvai pažeidžiama. Ir toji svarbiausioji embrioninio vystymosi fazė esti kaip tik tuo metu, kai būsimoji motina dažnai dar nėra tikra, kad taps ja...
Tą patį reikia pasakyti ir apie žmogaus intelektinių galių reiškimąsi, nes smegenų ląstelės taip pat susiformuoja anksti. Dar beveik keturi mėnesiai prieš gimimą vaisius jau turi tiek smegenų ląstelių-neuronų, kiek jų turės per visą gyvenimą, jos visos yra iš esmės suformuotos, tik dar nėra pakankamai išvystytos. Smegenų ląstelės - pačios sudėtingiausios žmogaus organizme. Be pakankamų ryšių vienų su kitomis smegenų žievės ląstelės sunyksta. Jų netenkama dėl įvairių priežasčių. Smegenys ir Širdis yra tie gyvybiniai organai, kurie dažnai nukenčia pirmieji. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-04
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis17.94 KB
AutoriusJurate
Viso autoriaus darbų27 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vaiko socialine raida ir ugdymas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą