Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokytojo vaidmuo
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mokytojo vaidmuo

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Mokytojo profesijos specifiškumas. Mokytojo savianalizės orientaciniai klausimai. Mokytojo vaidmuo mokantis bendradarbiaujant. Mokytojo veikla prieš pradedant darbą grupėse. Mokytojo veikla mokiniams dirbant grupėse. Pradinių klasių mokytojų, taikiusių mokymąsi bendradarbiaujant savo klasėse, pastebėti privalumai ir trūkumai. Mokytojo veiksmai skirtingose mokymo ir mokymosi proceso lygių fazėje. Pedagoginės situacijos mokykloje. Įtikinėjimo poveikis. Naudingi konfliktai. Tikras mokytojas. Išvados.

Ištrauka

Šiandien mūsų visuomenė ir mokykla labai keičiasi, ieškoma naujų kelių įgyvendinti vis spartėjančiai švietimo reformai, kurios pagrindinis tikslas – savanoriška, jau mokykloje save kūrybiškai išskleidžianti asmenybė. Todėl mokytojui keliami nauji ir vis didesni reikalavimai.
Kiekviena mokytojo diena mokykloje – tai įvairiausi susitikimai, pokalbiai su mokiniais, kolegomis, tėvais, daugybė veiksmų ir poelgių, minčių ir jausmų. Pamoka, pertrauka, klasės valandėlė...Daugialypis mokytojo darbas. Skiriasi įvykių dalyviai, laikų, veiklos pobūdis, vieta. Atrodo, neįmanoma viso to apibendrinti.
Mokymo ir auklėjimo procese matome ir savitą ,,ląstelę", kurioje tartum židinyje susitelkusios mokytojo darbo ypatybės. Tokia ,,ląstelė" yra situacija – sąlygų ir aplinkybių visuma. Jos reikalauja iš mokytojo greitos ir teisingos pedagoginės orientacijos. Sugebėti rasti optimalų situacijos sprendimą – svarbiausias pedagoginio meistriškumo požymis.
Kiekvieną dieną – per pamoką ir pertrauką bei užklasinėje veikloje – klostosi situacijos, kuriose mokiniai sutinka realų gėrį ir blogį, tikrą arba apsimestinį idėjiškumą, pagarbą arba nepagarbą žmogui. Situacijos dažniausiai kyla stichiškai, bet atidus meistriškas pedagogas visada stengsis, kad jos auklėtų mokinius, t.y. turėtų teigiamą efektą.
Kartais taiklus mokytojo žodis, protinga ir korektiška argumentacija išsprendžia sudėtingus, dažnai užsitęsusius, varginančius vaikų ir auklėtojų konfliktus, kurių nesisekė nei išvengti, nei nukreipti įprastais draudimais ir bausmėmis. Kiekvienas auklėtojo sprendimas ir poelgis gali būti moksleiviui lemtingas, tapti jo gyvenimo aplinkybėmis.
Pedagogas gali tapti meistru tik nuoširdžiai rūpindamasis savo auklėtinio likimu. Nuolatinis nerimas dėl kito žmogaus skatina auklėtoją ieškoti rezultatyvių poveikio priemonių.

Sunku atskirti asmenybę nuo profesijos, ypač tose veiklos srityse, kur nuolat sąveikaujama su žmonėmis. Ypač asmenybė ir profesiniai įgūdžiai bei mokėjimai persipina mokytojuje.
Mokytojo profesiją paprastai renkasi žmonės, kurie mėgsta dalyką ir dalytis žiniomis su vaikais, ugdyti asmenybę, kuriems malonu matyti, kaip vaikai vis daugiau sužino, taip pat patinka patiems mokytis. Be to, mokytojo profesija patraukli dar ir praktiniais sumetimais: gana ilgos atostogos, trumpos darbo dienos, santykiškai lengva pasirengti mokytojo profesijai ir kt. Tačiau mokytojo profesija turi ir neigiamų aspektų: realios darbo valandos yra gerokai ilgesnės už pamoką, nes mokytojui intensyviai tenka darbuotis ir ne tik per pamokas; trūksta laiko refleksijai ir pasidalyti išgyvenimais; per mažai bendraujama su suaugusiais; slegia viešoji nuomonė, kad mokykla atsakinga už viską, kad kiekvienas gali mokyti.

Kai kurie autoriai (Parkay F. W., Hardcaste B., 1990), apibūdindami sudėtingą mokytojo profesiją, nurodo, kad mokytojas turi neadekvačiais būdais pasiekti nepasiekiamus tikslus. Jie išskiria penkias mokymo realybes, kurios gali būti savotiški mokytojo stresoriai. Pirmoji realybė yra ta, kad netgi geriausiomis sąlygomis mokymo rezultatai yra nenumatomi bei nepastovūs ir visiškai nepriklausomi nuo mokytojo ketinimų bei elgesio. Su antrąja realybe mokytojas susiduria, kai mėgina įvertinti, ką jo mokiniai išmoko. Mokytojas gali turėti tikslius ir detalius mokymo planus bei tikslus, bet nenumatoma ir neišmatuojama, ką išmoksta mokiniai per pamokas. Tračioji realybė akcentuoja mokytojo profesijos unikalumą: kaip nei vienoje kitoje profesijoje mokytojo darbas vertinamas ne pagal tai, ką jis daro, bet pagal tai kokie yra mokinio laimėjimai. Tuo tarsi pabrėžiama, kad mokytojo sugebėjimas veikti mokinių elgesį ir išmokimą yra ribotas. Tik tai, kaip mokytojas save pateikia mokiniams, gali įkvėpti juos tinkamai elgtis. Ketvirtąja mokymo realybe pabrėžiamas mokymo spontaniškumas ir betarpiškumas.
Mokytojo sąveika su mokiniais yra nuolat kintanti, daugialypė, nereguliari. Jis turi elgtis lanksčiai, ypač netikėtomis situacijomis. Mokytojas yra atsakingas už visą klasės aktyvumą. Penktoji mokymo realybė nusako, kad mokymas yra toks unikalus, jog neįmanoma jo nei detaliai aprašyti, nei apibrėžti. Jį galima tik patirti, išgyventi. Profesinis pasirengimas ir kitų mokytojų patirtis gali tik sudaryti sąlygas autentiškam savo asmenybės atsiskleidimui per individualų mokymo stilių. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-12
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis24.58 KB
Autoriuslyberta
Viso autoriaus darbų28 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokytojo vaidmuo [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Marijampolės kolegija
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą