Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Švietimo sistema kaip ugdymo sistemos sudedamoji dalis
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Švietimo sistema kaip ugdymo sistemos sudedamoji dalis

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Mokyklinio ugdymo sistema. Ikimokyklinis ugdymas. Mokykla kaip žmogaus socializavimo institucija. Mokyklos sistemos sąvoka ir jos uždaviniai. Lietuvos mokyklinė sistema. Lietuvos švietimo sistemos schema. Mokytojo vaidmuo vaiko ugdyme. Mokyklos funkcijos. Išvados.

Ištrauka

Ugdymo sistemos sąvoka apima visas žmogaus auginimo, mokymo, švietimo, lavinimo, auklėjimo institucijas, organizacijas, formalius ir neformalius kolektyvus, grupes, susiformavusias veikiant socialinėms, istorinėms, kultūrinėms aplinkybėms, valstybės ekonominei ir politinei santvarkai. Ugdymas priklauso nuo visuomenės klasinės sudėties ir kultūros lygio (Žmogaus asmenybės formąvimasi lemia visa jį supanti aplinka, kurioje žmogus gyvena, veikia, bendrauja).
Ugdymas - visuomeninė, istorinė kategorija ir viena iš svarbiausių visuomenės veiklos sričių, garantuojanti kartų perimamumą visose gyvenimo srityse. Ugdymas - tikslinga ir kryptinga pedagogo ir jo ugdomųjų asmenų bendra veikla, skirta pastarųjų asmenybei formuoti ir tobulinti.
Švietimo sistema – valstybės organizuota žmonių švietimo bei lavinimo institucijų visuma, kurios tikslas – rengti žmogų gyvenimui , priderinti jį prie socialinių visuomeninio gyvenimo sąlygų atsižvelgiant į šalyje galiojančius švietimo, lavinimo standartus. Švietimo sistema įvairiose šalyse yra nevienoda.
Kylanyt visuomenės kulturai drauge plečiasi ir švietimo sistema, aprėpdama ilgesnį žmogaus ontogenezės laikotarpį, pradedant ikimokykliniu ir baigint brandos, ar netgi pensijiniu amžiumi.
Įvairių mokslo šakų mokslininkai bei visuomemės atstovai, pabrėždami organizuoto švietimo bei lavinimo reikšmę, nesutaria dėl švietimo sistemos paskirties ir jos vietos valstybės, visuomenės gyvenime. Vieni tvirtina, kad valstybė visuomenė negali progresuoti be elito. (Elitas – pažangos varomoji jėga). Siūloma švietimą, lavinimą grįsti griežta mokinių intelektualinių gebėjimų atranka, nes švietimas, mokykla negali būti vieninga ir vienoda visiems. Liaudžiai skirta elementeri mokykla, elitui – aukštasis išsimokslinimas, išsamus mokslo ir meno pažinimas. Tik mokykla, kurioje mokosi rinktiniai, intelektualiai gabūs žmonės, gali garantuotidabartinės visuomenės pažangą.Tokia mokykla perima bažnyčios, filosofijos, kapitalo, šeimos, biznio bei kitų veiksnių funkcijas. Vadinasi ji ima socializuoti ir jaunimą, visą visuomenę. Jų nuomone dabartinė mokykla yra "praeities atgyvena", reikia naujos mokyklos.
Dabartiniai pedagogai, priešingai, teigia, kad ateityje mokykla susilies su gyvenimu, nes organizuotas mokymas mokykloje netraukia mokinių, jaunimo. Siūloma trumpinti mokymo laiką, mokymą jumgti su praktine veikla. Manoma, kad ateities mokykloje mokiniai mokysis, dirbdami įstaigose, įmonėse. Mokys mokinius ne tik pedegogai, bet ir kitų sričių specialistai. Tad mokykla ir praktinė veikla susilies. Jaunimas bus rengiamas gyvenimui, socializuojamas pačiame gyvenime.
Šios ir kitos šiuolaikinės pedegoginės kryptys labai įvairiai ir nevienodai aiškina švietimo socialinės sistemos sąvoką. Dauguma pedagogų realiai vertina švietimo pedagoginę ir socialinę reikšmę, taip pat švietimo sistemos turinį, struktūrą. Teigiama, kad jaunimui socializuoti dabartnėmis sąlygomis keliami du svarbiausi uždaviniai – atsakomybės sau ugdymas, t.y., asmenybės lavinimas, švietimas, ir atsakomybės kitiems ugdymas, t.y., asmenybės visuomeninis dorovinis auklėjimas. Šiuos uždavinius spręsti mokyla viena pati nepajėgia. Be mokyklos į ugdymo procesą reikia įtraukti daugelį kitų ugdymo institucijų, savanoriškų tarnybų, kultūros įstaigų, taip pat tėvus ir visuomenę.
Permanentinis mokymas bei lavinimas – vienas iš populiariausių dabartinės pedagogikos idėjų. Jos įgyvendinimas siejamas su vaikų ir jaunimo ugdymu mokykloje ir dirbančių asmenų lavinimu formalių (organizuoto ugdymo) ir neformalių (neorganizuoto ugdymo) visuomeninių institucijų sistemoje keliant kvalifikaciją ir formuojant pasaulėžiūrą. Permanentiniam ugdymui siuloma panaudoti ne tik mokyklą ir dabartinę veiklą, bet ir laisvalaikį, remtis socialine ir kultūrine politika, reikalaujama koordinuoti visų institucijų, turinčių įtakos visuomenės ugdymui, veiklą. Tai reiškia, kad ugymas turi aprėpti ne tik vaikus, jaunimą, bet ir apskritai visų ontogenezės pakopų žmones. Svarbiausias ugdymo tikslas – asmenybės priderinimas prie esamų socialinių sąlygų.

Švietimo sistemą sudaro visuomenės ir valstybės organizuotos švietimo bei lavinimo įstaigos: lopšeliai, darželiai, bendrojo lavinimo ir specialiosios vidurinės, profesinės technikos, aukštosios mokyklos, o taip pat moksleivių rūmai, įvairios (technikų, gamtininkų, turistų) stotys ir t.t. Svarbiausią vietą ugdant jaunąją kartą, socializuojant žmogų užima mokykla, kurioje įgyjamas sistemingas išsilavinimas nuo elementaraus raštingumo iki šiuolaikinio mokslo bei gamybos lygio. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-12
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis24.95 KB
Autoriuswega
Viso autoriaus darbų39 darbai
Metai2003 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Svietimo sistema kaip ugdymo sistemos sudedamoji dalis [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija
  • 2003 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą