Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Jono Jablonskio pedagoginė veikla
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Jono Jablonskio pedagoginė veikla

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. J. Jablonskio gyvenimas. Pedagoginis darbas. Mintauja. Vilnius. Panevėžys. Brestas. Veližas. Voronežas. Kaunas. Išvados.

Ištrauka

Vasario 23 dieną paminėjome lietuvių kalbos tėvo, didelio tautos patrioto ir nenuilstančio mūsų kalbos puoselėtojo Jono Jablonskio mirties 75-ąsias metines, o gruodį minėjome ir šio kalbininko gimimo 145-ąsias metines.
Beveik pusę šimto metų Jablonskis buvo gyva ir aktyvi lietuvių tautos istorijos dalis. Jo gyvenimas rodo, kaip paprastų valstiečių sūnūs nelengvai pasiekė mokslus, kaip jie brendo dideliam švietimo darbui. Pažindami Jablonskio gyvenimą ir darbus, geriau pažinsime ir mūsų praeitį, mūsų liaudies kovą dėl savo teisių kurti geresnę ateitį.
Apie Jablonskį parašyta nemažai straipsnių, atsiminimų ir net ištisų knygų. Dar buržuazijos valdymo metais J. Balčikonio rūpesčiu buvo išleisti jau nurodyti Jablonskio raštai, kur sudėti beveik visi periodikoje spausdinti kalbininko straipsniai. Ypač daug dėmesio Jablonskiui skiriama tarybiniais metais. Visų pirma Jono Palionio sudaryti J. Jablonskio "Rinktiniai raštai". Jų pirmajame tome išspausdinti kalbininko didieji darbai – gramatikos, o antrajame – svarbieji kalbos straipsniai. Jablonskio darbai neužmirštami – jie tebėra gyva mūsų kultūros dalis.

Jonas Jablonskis (slapyvardis Rygiškių Jonas) gimė 1860 m. gruodžio 30 d. Kubilėliuose, dabartiniame Šakių rajone. Pradžios mokslus ėjo Šakių Naumiestyje, o 1872-1880 metais "ėjo klases", kaip tuomet sakydavo, Marijampolės gimnazijoje. Su šiuo jo mokymusi Marijampolės gimnazijoje yra išlikę įdomių faktų. Mat Keturvalakių klebonas prelatas Šipaila, būsimojo kalbininko dėdė, pasižadėjo remti giminaitį, bet su sąlyga, jog kiekvienais metais Jonas pereis į aukštesnę klasę. Bet atsitik šitaip, kad Jonas jau pirmoje klasėje dėl rusų kalbos nemokėjimo paliekamas antriems metams. Nenorėdamas nutraukti mokslų, jaunasis gimnazistas ištaisė pažymėjimą, tada vadinamą "cenzūra", ir namiškiai apie jį ištikusią nesėkmę nieko nesužinojo. O vėliau, po poros metų, kai viskas paaiškėjo, J.Jablonskis jau buvo pirmas mokinys savo klasėje ir jam tęsti mokslų niekas nebetrukdė. 1880 metais jis baigė Marijampolės gimnaziją aukso medaliu ir kaip valdžios stipendininkas įstojo į Maskvos universiteto Filosofijos fakultetą. Studijavo klasikinę filologiją – lotynų ir graikų kalbas. Būsimo akademiko F. Fortunatovo ir profesoriaus F. Koršo paskatintas J. Jablonskis ėmė aktyviai domėtis lietuvių kalba, o pagrindinis jo darbas grįžus atostogų į Lietuvą buvo rinkti kaimuose kalbos ir tarmių pavyzdžius. Tėvai neturėjo galimybės jam padėti, bet gabus studentas vertėsi privačiomis pamokomis ir atvykęs į tėviškę atostogų net parveždavo tėvams šiek tiek pinigų.
1884 metais J.Jablonskis baigė Maskvos universitetą (tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių kandidato laipsnį gavo tik 1888 m.), tačiau apie senųjų kalbų (graikų ir lotynų) mokytojo vietą Lietuvoje negalėjo net svajoti. Ir ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalia Lietuvos esančiose Rusijos imperijos gubernijose. Jam teko verstis įvairiais darbais, dirbti korepetitoriumi, teismo raštininku. Kelerius metus dirbo mokytoju dvaruose ir vėliau per bičiulių protekciją pateko į Mintaujos gimnaziją lotynų ir graikų kalbų mokytoju. Čia jis ir vedė savo kolegę lietuvę mokytoją Konstanciją Sketerytę. Mokytojaudamas Mintaujos gimnazijoje J.Jablonskis labai daug dirbo gimtosios kalbos tobulinime. Taip pat palaikė glaudžius ryšius su Lietuvos atgimimo darbą dirbusiais lietuvių inteligentais. Tuo pat metu J.Jablonskis rašė straipsnius, pirmiausia į Rytprūsiuose einančius lietuviškus laikraščius "Varpą", "Aušrą" ir kitus. Pasirašinėjo Rygiškių Jono, Kriaušaičio, Obelaičio, Šipailos, Vaidilos ir kitais slapyvardžiais. Minint "Aušros" 40 metų sukaktuves 1923 metais J.Jablonskis kalbėjo: "Daug kas tais "Aušros" kareiviais laiko tik žmones, kurie yra į jos skiltis rašinėję, tam tikrais slapyvardžiais prisidengdami. Ne, toji armija, kad ir nedidelė, buvo daug didesnė už rašytojų būrelį: ją sudarydavo daug įvairesni žmonės. Joje dirbdavo knygnešiai, "Aušros" platintojai, įvairiausi, dabartine kalba kalbant, kurstytojai ir žadintojai, žmonės, kurie dėl "Aušros" susisiekdavo su Bitėnais, Ragaine, Tilže ir kitais "Aušros" nervais, su Prūsų spaustuvėmis ir tais Prūsų žmonėmis, be kurių nė pati "Aušra" negalėjo, rodos, imti aušt tam Lietuvos kraštui, kuriame ji smarkiai buvo valdžios atstovų ginama".
Tačiau rusų valdžia, tai sužinojusi, po aštuonerių metų darbo Mintaujoje perkėlė J.Jablonskį į Taliną (Revelį). Iš ten po dvejų metų už lietuvybės skleidimą jis atleidžiamas ir 1902-aisiais ištremiamas į Pskovą. Tačiau ir ten Rusijos mokslų akademijos pavedimu redagavo Antano Juškos leidžiamą lietuvių kalbos žodyną. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-12
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai4
Dydis63.91 KB
AutoriusGINTARĖ
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaMarijampolės kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jono Jablonskio pedagogine veikla [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Marijampolės kolegija / 4 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą