Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Biheivioristinės teorijos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Biheivioristinės teorijos

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Trys biheivioristinės teorijos. Reakcijos sąlygojimo teorija. Operantinio determinavimo (sąlygojimo) teorija. Socialinio išmokimo teorija ir išmokimas stebint. Socialinio išmokimo teorijos, padedančios humaniškiau elgtis. Išvados.

Ištrauka

Suprasti, kas yra mokymasis ir kas yra išmokimas, būtina dėl dviejų priežasčių. Pirma, kad profesionaliai kurtume mokymosi ir išmokimo situacijas. Antra, kad išmokytume vaikus mokytis tinkamiausiais būdais. Vaikui mokymasis – tai sudėtingas darbas, kurio specialiai reikia mokytis. Kas yra mokymasis?
Psichologiniais terminais mokymasis – tai aktyvi tikslinga besimokančiojo veikla, sukelinti esminius jo psichikos ir elgesio pakitimus. Mokymasis – tai psichinės sistemos struktūrizavimas, specifinė individualaus aktyvumo forma, būtina išmokimo sąlyga. Išmokimas – tai mokymosi pasekmė.
Išmokimo esmė – tai kokybiniai žmogaus ar gyvūno psichikos bei išorinių veiksmų pakitimai.
Išmokimas – tai tikslingas žmogaus psichinės ir fizinės veiklos arba elgesio kitimas esant tai pačiai situacijai, kuris atsiranda per ankstesnę veiklą arba elgesį. Išmokimui priskirtini kitimai, kuriuos sukelia ne įgimtos organizmo ypatybės, bet ankstesnė veikla, ankstesni besimokančiojo kontaktai su stimuliuojančia situacija.
Tai būtina žmogaus psichikos raidos ir jo asmenybės brendimo dalis.


Biheivioristai sukūrė tris palyginti suprantamas teorijas, kurios aiškina, kaip mes mokomės ir išmokstame. Visos trys teorijos yra taikomos mokyklose.

1.1. Reakcijos sąlygojimo teorija

Reakcijos (arba klasikinė) sąlygojimo teorija – viena pirmųjų šiuolaikinių išmokimo teorijų. Jos dėmesio centre – organizmų elgesys, raumenų bei liaukų veiklos pakitimai. Ji neatskleidė išmokimo pažintinio aspekto.
Pavyzdžiui, penkerių metų mergaitė eina į mokyklą pirmą kartą. Ji sutinka mokytoją, kuri jai nusišypso, apkabina ir pasako komplimentą. Po kelių dienų mergaitė išeina į mokyklą daug anksčiau negu reikia ir sako motinai, kad užaugus ji būsianti mokytoja. Čia mokytojos šypsena, apkabinimas, komplimentas gali būti laikomi nesąlyginiu dirgikliu. Jis sukelia malonumo jausmą, kuris laikytinas nesąlygine reakcija.

Išmokimas gretinant

Nesąlyginio dirgiklio susiejimas su sąlyginiu dirgikliu yra svarbi reakcijos sąlygojimo prielaida. Kai kurie teoretikai nurodo, kad paprasčiausias bet kokių įvykių sugrupavimas gali baigtis išmokimu. Net jeigu tarp nesąlyginio dirgiklio ir reakcijos nebūtų ryšio. Paprasčiausias dirgiklio ir reakcijos sugretinimas gali sukelti elgesio pasikeitimą.
Mokyklose gretinimas yra naudojamas pratimuose. Iš porų kartojimo mokiniai išmoksta, kad kortelėje įrašyti "2+2" yra lygu "4" ir kad užrašytas žodis katė tariamas "katė" Tokiu būdu yra išmokstama užsienio kalbos. Mokymasis naudojant pratimus, dažnai ilgas ir nuobodus, yra veiksminga išmokimo priemonė.
Stereotipai – tvirta supaprastinta nuomonė apie žmonių grupes – dažnai susidaro paprasčiausiai grupuojant reiškinius. Kai filmai nuolat rodo juodaodę moterį tarnaitę, lėta pietietiška tartimi kalbantį fanatiką, kietaširdį bankininką, barzdotą menininką – sudaromos sąlygos stereotipams atsirasti. Dažnai matydami tuos dalykus sugrupuotus, žmonės patiki, kad tie dalykai ir turi būti susiję. Komunikacijos priemonės, tarp kitų ir vadovėliai, dažnai ilgam įtvirtina teigiamus ir neigiamus stereotipus.

1.2. Operantinio determinavimo (sąlygojimo) teorija

Elgesio modifikavimui dažnai yra naudojamas pastiprinimas, kurio pasekmė – išmokimas. Šios rūšies mokymasis ir išmokimas vadinami operantiniu determinavimu (arba operantiniu sąlygojimu), nes pageidautinas elgesys kyla spontaniškai, jo nesukelia koks nors dirgiklis, organizmui "veikiant" aplinką. Jeigu reakcijos sąlygojimas tiesiogiai sukelia elgesį, tai operantinis determinavimas tarsi išspinduliuoja iš vidaus elgesį (elgesys yra savaiminis, spontaniškas). Operantinio išmokimo esminis kintamasis išplaukia iš šio elgesio, yra jo pasekmė.
Operantinio determinavimo teoriją patvirtina ir gyvūnų elgesys – karvelis kerta snapu į raktą, šuo pakelia leteną, arklys linksi galva. Bet kuris operantinis elgesys gali padažnėti po pastiprinimo.
Žmonėms tinka tas pats modelis. Bet kuris poelgis iš begalinės žmogaus poelgių įvairovės gali būti dažnesnis ar ne toks dažnas, labiau ar mažiau tikėtinas dėl to, kad naudojamas arba nenaudojamas pastiprinimas, kuris yra kurios nors reakcijos determinantė. Reakcija gali būti bet kas - veiksmas, teiginys ar net neveiklumas.

1.3. Socialinio išmokimo teorija ir išmokimas stebint

Išmokimas stebint – pagrindinė ir labiausiai paplitusi išmokimo forma. Teorija teigia, kad yra keturios mokymosi iš modelio stadijos: dėmesio stadija, išlaikymo atmintyje stadija, atgaminimo stadija ir motyvacijos stadija.

Dėmesio stadija

Be dėmesio negalima nieko išmokti. Dėmesys yra būtina išmokimo stebint prielaida. Didžiąją dalį to, ko mokiniai išmoksta mokykloje, jie išmoksta stebėdami savo mokytojus.
Mokytojai, kurie išlaiko savo mokinių dėmesį, gali palengvinti imitavimą, pasirūpinę, kad esminiai mokymosi momentai būtų aiškūs. (Pavyzdžiui: "Dabar žiūrėkit, kaip aš keičiu ženklą ir sukeičiu šios trupmenos skaitiklį su vardikliu"). Jeigu modelis aiškindamas išskiria svarbiausius mokomosios medžiagos momentus, imitacinis mokymasis labai palengvėja.

Išlaikymo atmintyje stadija

Stebint išmokstama, kai greta vienas kito vyksta du dalykai: dėmesys modelio veiksmams ir tų veiksmų vaizdas mokinio atmintyje. Išmoktiną medžiagą mes geriau išlaikome atmintyje, kai ją pakartojame. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-10-31
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis15.3 KB
AutoriusTikrove
Viso autoriaus darbų65 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaVilniaus Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Biheivioristines teorijos [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Vilniaus Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą