Profiliuotas mokymas: reikšmė ir problemos

Įvadas. Profiliuotas mokymas: reikšmė ir problemos. Profiliavimo samprata. Profiliuoto mokymo modelio taikymas. Profiliai, jų pakraipos ir struktūra. Mokomųjų dalykų kursai. Profiliniai mokymo planai. Bendrosios nuostatos, sąlygojančios sustiprintą mokymą. Profilinių mokyklų moksleivių, tėvų, mokytojų, vadovų vertinimas. Profilinio mokymo privalumai ir trūkumai. Profilinio mokymo problemos. Praktinė darbo dalis. Tyrimo tikslas. Metodika ir organizavimas. Duomenys apie respondentus. Mokytojų apklausa ir rezultatai. Išvados. Pageidavimai.

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas kelia uždavinį Lietuvos švietimo sistemai "sudaryti sąlygas individualybei plėtoti" (LR švietimo įstatymas, 1 straipsnis). Lietuvos švietimo reforma nuo pat pradžios skyrė didelį dėmesį vaiko individualybei, siekė sudaryti sąlygas savarankiškiems pasirinkimo ieškojimams. Lietuvos švietimo koncepcijoje teigiama, kad "visas bendrasis ugdymas orientuotas į vaiką, jo poreikius ir gebėjimus". Šiems "tikslams įgyvendinti Lietuvoje kuriama permanentinė, ugdymo diferencijavimu ir integravimo besiremianti švietimo sistema" (Lietuvos švietimo koncepcija). Koncepcija įvardija ir trejopą ugdymo diferencijavimo paskirtį: padėti formuotis vaiko struktūruotam mąstymui, mokant atskirų mokomųjų dalykų (dalykinis mokymas), suteikti galimybę mokiniui rinktis pagal interesus ir polinkius (profiliuotas mokymas), sudaryti sąlygas vaikui mokytis pagal gabumus ir sugebėjimus (individualizuotas mokymas).
Vykdant švietimo reformą siekiama demokratizuoti, humanizuoti ir individualizuoti ugdymo procesą, padaryti jį efektingesnį, geriau tenkinantį besikeičiančius visuomenės poreikius. Be mokymo profiliavimo šiuos siekius įgyvendinti sunku arba neįmanoma.
Taigi, profiliavimas Lietuvos švietimo dokumentuose buvo sumanytas nuo pat reformos pradžios. Tam tikromis jo užuomazgomis galėtume laikyti sustiprintą dalykų mokymąsi bei mokymąsi lygiais. Tačiau esminis profiliavimui įgyvendinti skirtumas yra sumažintas privalomų krūvio dalykų skaičius. Tai nesumažina bendrojo mokymosi valandų skaičiaus, tačiau sudaro realias galimybes specializuotis, skirti daugiau laiko gilintis į dalykines sritis, atitinkančias polinkius ir interesus, nedidinant vidurinio mokymosi laiko krūvio. Tokia mokymosi specializacija ir pavadinta profiliuotu mokymusi.
Mokymo profiliavimas yra svarbus švietimo reformos žingsnis. Jis suteikia daugiau galimybių išsaugoti darbą vis aukštesnės kvalifikacijos reikalaujančioje darbo rinkoje bei yra geras pagrindas mokytis visą gyvenimą. Bendrojo lavinimo profiliavimas yra efektyvi priemonė siekiant aukštesnių visuomenės vidurinio išsilavinimo rodiklių.
Neturi būti skatinama per ankstyva moksleivių specializacija, jiems dar nebaigus pagrindinės mokyklos. Gilesnis profiliavimas turi prasidėti tik vidurinėje mokykloje, tačiau būtina, kad ir baigiamajame bendrojo lavinimo koncentre moksleiviai toliau gilintųsi į visas svarbiausias žmonijos kultūros atšakas: humanitarinę, gamtamokslinę – technologinę ir socialinę – ekonominę bei mokytųsi užsienio kalbų ir užsiiminėtų kūno kultūra.
Mokymo profiliavimas nekeičia svarbiausių vidurinio mokslo tikslų – suteikti būtinų žinių, ugdyti prigimtines asmens galias ir padėti socializuotis. Tačiau besikeičianti gyvenimo realybė verčia šiuos tikslus dar glaudžiau sieti tarpusavyje.


Mokymo diferencijavimo būdai, atsižvelgiant į diferencijavimo gilumą ir moksleivių grupavimo principus, skirstomi į dvi pagrindines grupes:
• diferencijavimą lygmenimis;
• diferencijavimą profiliais.
Diferencijavimas profiliais sutrumpintai vadinamas profiliavimu.
Diferencijuojant lygmenimis nustatomi privalomi visiems minimalūs bendrojo išsilavinimo reikalavimai ir dar vienas ar keletas aukštesnių reikalavimų lygmenų. Moksleivis mokosi tam tikru lygmeniu, priklausomai nuo savo gabumų, polinkių ir norų. Diferencijavimas lygmenimis yra palygini negilus. Moksleiviai neskirstomi į specialias homogeniškas grupes.
Diferencijuojant profiliais moksleiviai suskirstomi į gana pastovias grupes, atsižvelgiant į jų siekius bei pajėgumą, ir visa grupė mokosi to ar kito dalyko pagal vieną iš keleto alternatyvių skirtingo sudėtingumo programų, kurios tarpusavyje skiriasi tikslias, turiniu, mokymo metodais ir reikalavimais moksleivių pasiekimams. Savo ruoštu, šiose grupėse galimas vidinis diferencijavimas profiliais yra gilesnis už diferencijavimą lygmenimis. Mokant profiliuotai, kai kurie mokomieji dalykai moksleiviams gali būti išvis nedėstomi.
Profiliuojant mokymą keliamas tikslas formuoti kryptingą integruotų tarpusavyje žinių sistemą (nesitenkinant mechanišku pavienių, izoliuotų žinių kaupimu). Orientuojamasi į aktyvų žinojimą, kurį asmuo galėtų savarankiškai plėtoti visą gyvenimą. Kartu daug dėmesio kreipiama moksleivio gebėjimui taikyti konkrečias žinias praktikoje.
Siekiant paspartinti moksleivio asmenybės brendimą ir padėti jam socializuotis, ugdymo procese profiliuotą mokymą būtina derinti su kryptingu moksleivių nuostatų formavimu ir bendrųjų gebėjimų ugdymu. Ypač svarbu ugdyti:
• asmeninius gebėjimus: disponuoti savo prigimtomis ir išugdytomis asmens galiomis;
• socialinius gebėjimus: bendrauti ir bendradarbiauti;
• komunikacinius gebėjimus: naudotis įvairiomis komunikavimo formomis ir priemonėmis;
• kritinio mąstymo bei problemų sprendimo gebėjimus;
• bendruosius darbinius ir veiklos gebėjimus.
• Vienas iš pagrindinių Lietuvos švietimo reformos prioritetų yra orientacija į moksleivio poreikius. Šiuo požiūriu svarbiausi mokymo profiliavimo uždaviniai yra padėti moksleiviui:
• rinktis tinkamiausią, savo polinkius, interesus ir gabumus atliepiantį ugdymosi kelią;
• stiprinti mokymosi motyvaciją, išvengti galimų mokymosi nesėkmių;
• įgyti papildomų žinių ir gebėjimų, išplečiančių atitinkamai veiklos sričiai reikalingą teorinį akiratį bei praktinę patirtį;
• susidaryti pagrįstą nuomonę dėl savo tinkamumo tam tikrai profesinės veiklos sričiai, apgalvotai rinktis būsimą profesiją;
• tinkamai pasiruošti tolesnėms studijoms bei mokymuisi visą gyvenimą;
• optimizuoti mokymosi krūvį, mažiau laiko skirti tiems bendrojo lavinimo dalykams, kuriems moksleivis neturi ryškesnių gabumų bei polinkių. ...