Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Skatinimų ir bausmių problema šių dienų teorijoje ir praktikoje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Skatinimų ir bausmių problema šių dienų teorijoje ir praktikoje

  
 
 
1234567
Aprašymas

Įvadas. Skatinimo ir bausmių sampratos raida Lietuvos pedagogikoje. Kas tai yra bausmė ir skatinimas? Pedagogų ir psichologų nuomonė apie bausmę ir skatinimą. Bausmių ir skatinimų naudojimas praktikoje. Išvados.

Ištrauka

Vaiko ugdymo, jo asmenybės tapsmo rezultatyvumą nusako besiformuojantis vaiko pažiūrų ir santykių su savimi, socialine aplinka, pasaulio pobūdis. Bręsdami vaikai turėtų išmokti priešintis blogiui, įveikti tikrovės prieštaravimus, siekti darnos, puoselėti dorovines vertybes. Pagrindiniais veiksniais, lemiančiais šių tikslų realizavimą tampa šeima ir mokykla. Tėvai tampa pirmaisiais žmogiškumo ugdytojais ir mokytojais.
Vaikų ugdymas šeimoje – sudėtingas ir dažnai problematiškas socialinis pedagoginis procesas. Jo rezultatyvumas priklauso nuo šeimos mikroklimato, tėvų pedagoginės kultūros, bendravimo stiliaus, asmeninio pavyzdžio ir kt. Svarbu parodyti vaikui pakankamai jausmų, kad jis niekada nejaustų emocinio alkio, nes tik tokiomis sąlygomis gali atsiverti pačios geriausios jo savybės, susiformuoti savikontrolės ir savidisciplinos įgūdžiai.
Gimęs kūdikis neturi sugebėjimo atskirti gėrį nuo blogio. Jis mokosi iš artimiausios aplinkos, dažniausia iš tėvų, globėjų, vėliau ir mokytojų, bendraamžių. Tėvai už tam tikrus poelgius vaiką apdovanoja, o už kitus baudžia. Keičiantis laikams, keičiasi ir požiūris į auklėjimą. Šiuolaikiniai pedagogai ir psichologai turi labai įvairių požiūrių į skatinimą bei bausmės panaudojimą vaikų auklėjime. Vieni mano, kad tiek skatinimai, tiek bausmės neformuoja pageidaujamo vaikų elgesio, kiti – kad būtent šie veiksniai lemia ugdymo rezultatyvumą. Todėl kai kurie mano, kad reikėtų kuo dažniau naudotis skatinimu, o bausti kuo rėčiau. Kiti laikosi nuomonės, kad reikėtų tik skatinti ir niekad nebausti. Yra ir tokių, kurie įsitikinę, jog tikrasis auklėjimas – tai tas, kai nenaudojama nei bausmių, nei skatinimų.
Taigi, kokį metodą reikėtų pasirinkti auklėjant vaikus? Kad tai suprastumėm, reikia išsiaiškinti skatinimo bei bausmės esmę ir jų reikšmę asmenybės ugdyme, išanalizuoti požiūrį į šių metodų pasikeitimus, jų taikymo plėtotę Lietuvos pedagoginėje raidoje, išsiaiškinti šiuolaikinių pedagogų ir psichologų požiūrį į šių metodų taikymą; taip pat bausmių ir skatinimų naudojimą praktikoje.
SKATINIMO IR BAUSMIŲ SAMPRATOS RAIDA LIETUVOS PEDAGOGIKOJE
Nuo XIII a. iki mūsų dienų keitėsi požiūris į skatinimo ir bausmių lygmenis atskirose epochose, laikui bėgant atsirado kitas skatinimo ir bausmių reikšmės ugdant asmenybę suvokimas, keitėsi šių metodų spektras bei formuojasi kiti reikalavimai skatinimui ir bausmėms taikyti. Nustatyta, kad bausmės šiandien yra laikomos mažiau efektyvesnėmis auklėjimo priemonėmis, tuo tarpu skatinimų reikšmė išaugo. Nors reali situacija mažai pasikeitė nuo šio amžiaus pradžios – skirtumas tik tas, jog fizinės bausmės toleruojamos dabar jau tik šeimoje, bet ne mokykloje. Palaipsniui augo stimuliacinių metodų taikymo reikalavimai.
Dėl skatinimo ir bausmių taikymo nuo seno vyksta diskusijos. Ypač daug minčių šiuo aspektu aptinkama XX a. pradžioje, kai besikuriant Lietuvos mokyklai imta plačiai diskutuoti apie apskritai visų metodų taikymą. Savas mintis apie stimuliacinius metodus pateikia visuomenės veikėjai, švietėjai, istorikai, pedagogai praktikai ir pirmieji mokslininkai (M. Valančius, M. Pečkauskaitė, J. Mičiulis, K. Raičinskis, J. Vabalas-Gudaitis).buvo diskutuojama dėl šių metodų svarbos, be to rūpėjo ir taip, kaip reikia juos taikyti, kad būtų pasiektas numatytas auklėjamasis tikslas.
KAS TAI YRA BAUSMĖ IR SKATINIMAS?
Auklėjimo teorijoje ir praktikoje plačiai paplito nuomonė, kad bent koks paskatinimas, pagyrimas ir panašūs pedagoginiai metodai siekia auklėtinio teigiamų emocijų stimuliavimo. Iš kitos pusės, bausmėms dažnai priskiria bet kokį priekaištą, pamokymą, barimą. Jų paskirtis – vaikų elgesio korekcija tam tikrose situacijose. Žodžių "skatinimas" ir "bausmė" reikšmės dažniausiai priimamos kaip priešingybės. Bet jei mes pradėtume juos lyginti, nesunku būtų pastebėti, kad kai kurių šių žodžių reikšmės skiriasi , kitų atvirkščiai sutampa.
Paskatinimas – paraginti, padrąsinti, paguosti, pagirti, stimuliuoti. Paskatinti vaiką – tai leisti jam pajusti džiaugsmą, atverti jam kūrybos galimybės. Efektyviausias kelias, dirbant su vaikais tai pozityvus jo veiklos elgesio palaikymas, pritarimas. Vaikui negerai, jei jo negiria, nepalaiko.Vaikų kasdienybėje paskatinimo reikia nemažai. Pozityvus palaikymas suteikia vaikui šansą ir jėgos iškęsti nesėkmę net gi tais atvejais, kai jam kažkas labai nesiseka, skatinami vaikai lengviau grumiasi su savo tingumu, bei kitomis silpnybėmis. Skatinimas leidžia vaikui pajusti mūsų geranoriškumą, draugišką požiūrį į jį. Tai gali būti šypsena, paskatinimas pagyrimu, patikinimu, kad jį mylime, palaikome. Vaiko gyvenime skatinimas ugdo pastangas, uolumą, kantrybę. Skatinamas vaikas jaučiasi esąs savo tėvams svarbus. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-09
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis6 puslapiai 
Literatūros šaltiniai11
Dydis15.7 KB
Autoriuslilija
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/Dėstytojasdoc. Antanina Grabauskienė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasPedagogikos ir psichologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Skatinimu ir bausmiu problema siu dienu teorijoje ir praktikoje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 6 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 3 Klasė/kursas
  • doc. Antanina Grabauskienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą