Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Žaidimas – savitikslė vaiko veikla vaikystėje
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Žaidimas – savitikslė vaiko veikla vaikystėje

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Žaidimas – ypatinga veikla, kylanti iš vidinio impulso, veikti, bandyti tyrinėti. Žaidimas – vaiką labiausiai atitinkanti elgsenos forma skelbti apie savo prigimtį. Išvados.

Ištrauka

Istorijos eigoje būta daugybė bandymų apibrėžti žaidimo sąvoką ir biologinę žaidimo funkciją. Sąvoką žaidimas kiekvienoje tautoje buvo suprantama nevienodai. Manoma, kad žodis žaidimas kilęs iš indoeuropiečių žodžio ghem ir tiesiogiai susijęs su gyvūnais, nes jis reiškia ne tik gyvybinį aktyvumą, bet ir gyvūnų elgseną. Senovės graikams žaidimas reiškė paizen – elgesį, būdingą vaikams, t. y. kūdikio darbą. J. Heizinga(1956,p.47) nustatė, kad senovės graikų kalboje buvo trys pagrindinės žodžio žaidimas sampratos: pėdija – vaikiškas žaidimas, atiro – žaidimas-pramoga, niekutis, tuščias pasilinksminimas, agon – varžybos, lenktyniavimas. Sanskrite jis išskyrė penkias žodžio žaidimas reikšmes: vaikų žaidimas, žaidimas-pristatymas, žaidimai-juokai, pokštai, žaidimas kaip daugybė atsitiktinių, nepaaiškinamų sutapimų, žaidimas-apsimetimas. Lotynų kalboje žaidimas - paidid artimas žodžiui auklėjimas. Sanskrito kalboje žodis kliada – žaidimo džiaugsmas. Vėliau visose europiečių kalbose sąvoka žaidimas suprantama vienodai. Tai tokia plati žmonių veikla, kuri teikia linksmybes, pasitenkinimą. "Tarybiniame enciklopedijos žodyne"(1983)žodis igra aiškinamas, kaip neproduktyvios veiklos rūšis, kurios motyvas – ne jos rezultatas, bet pats procesas. Ši veikla svarbi vaikų ugdymui, tai psichologinio pasirengimo priemonė būsimoms gyvenimiškoms situacijoms. Visuose aukščiau minėtuose žaidimo sąvokos aiškinimuose bendra tai, kad žaidimas suprantamas kaip veikla, teikianti malonumą, džiaugsmą, nereikalaujanti ypatingų pastangų ir nesiekianti rezultatų. Tai toks procesas, kurio metu gyva būtybė paklūsta įgimtam judėjimo ir mėgdžiojimo instinktui. Mažyliai yra natūraliai žaismingi, mėgsta žaisti ir daro tai, kai tik gali. Žaidžiantis vaikas pats, savo noru pradeda žaisti. Nežaidžiantis vaikas atlieka veiksmus su konkrečiu žaislu, objektu kam nors paliepus. Tik laisvas žaidimas gali būti savarankiškos vaiko minties mokykla. Laisvas, savaiminis žaidimas ra visada motyvuotas – malonumas, pasitenkinimas. Niekas kitas vaikui negali sakyti, ką ir kaip daryti. Jeigu norime suprasti žaidimo vertę, turime suvokti, kodėl taip svarbu, kad žaidimas būtų motyvuotas.
Taigi žaidimas turi didelę įtaką vaiko psichiniam ir fiziniam brendimui. Žaidimu mažylis ugdomas kaip asmenybė: formuojasi tos asmenybės psichikos pusės, nuo kurių ateiti priklausys vaiko sėkmė moksle, darbe bei santykiai su žmonėmis. Žaidimas parodo mūsų ateities potencialą. Žaidimas tai įnašas pažinimo, kalbos, intelektinį, fizinį ir socialinį-emocinį vaiko ugdymą. Žaidimas skatina vaiko sensorinę, moralinę, socialinę raidą, lavina mąstymą, protą, fantaziją, kūrybiškumą, savarankiškumą, iniciatyvą, pasitikėjimą savo jėgomis, grūdina jausmus ir emocijas, lavina gebėjimus, judesius, pažintinius procesus, turtina vaizduotę, ugdo gabumus žaisti ir t. t. žaidimas padeda išsiugdyti specifines samprata, reikalingas suprasti įvairius gyvenimo reiškinius. Taigi žaisdamas vaikas tobulėja ir bręsta. Žaidimas ne tik veikla, bet ir atspindi ugdymą. Žaidime išryškėja asmeninės vaiko savybės, susijusios su socializacija, meistriškumu, vaizduote, proto lankstumu, kurios užtikrina galimybę prisitaikyti ir suteikia pasirinkimo laisvę. Žaisdamas vaikas suvokia, jog gali būti bet kurių vykstančių dalykų priežastis ar net gali juos keisti(Piaget,1966). Vaikas pradeda suprasti, jog visa ką jis daro, turi priežastį ir pasekmes, be to, jis pradeda prisiimti atsakomybę įspūdžius su siekiais, patenkinti savo potraukius, polinkius, poreikius išreikšti gebėjimus, pasirinkti mėgstamas bei tuo metu reikalingas priemones jo sveikatai, fiziniam lavinimui, psichinėms funkcijoms, asmenybei ugdyti, korekcijai ir reabilitacijai. Suaugusieji į žaidimą žvelgia kaip į procesą, turintį pabaigą, tuo tarpu vaikai jos vengia, norėdami pratęsti malonumą. Suaugusieji dirba, vaikai žaidžia. Tai taip pat rimta, kaip suaugusiam žmogui darbas. Todėl dažnai žaidimas tapatinamas su darbu. Nors, kitaip negu darbas, kuris turi savo tikslą, žaidimas nepriklauso nuo pagyrimo iš šalies. Be to, žaidžiant dėmesys kreipiamas ne į jo rezultatus ar atlikimo būdą. Vaikas žaisdamas koncentruojasi į patį procesą. Žaidimas neturi nei pirmos, nei antros, nei trečios dalies, neturi pabaigos. Vaikai gali suplanuoti, ką darys, bet gali net patys nežinoti, kas žaidime įvyks ir kada. Žaisdami vaikai sujungia tai, ką žino, su tolesniais savo gebėjimais, mokosi bendrauti, reikšti savo mintis, emocijas ir norus. Žaidimas užima svarbia vietą vaikų gyvenime, nes jis padeda vaikams suprasti juos supanti pasaulį. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-09
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis18.55 KB
Autoriuslilija
Viso autoriaus darbų6 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Zaidimas savitiksle vaiko veikla vaikysteje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą