Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>"Renkantis epizodą": pasakojimo vaidmuo mokyklos konsultavime
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

"Renkantis epizodą": pasakojimo vaidmuo mokyklos konsultavime

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Kodėl mes ignoruojame pasakojimus ir kodėl to neturėtume daryti? Konstruktyvus konsultavimo modelis. Atvejo pavyzdys. Išvados.

Ištrauka

Pastaraisiais metais didėja tyrimų apie pasakojimą skaičius; jie pasirodė skirtingoje literatūroje, įskaitant antropologiją, lyties studijas, istoriją ir psichologijos vystymąsi. Pasakojimo vaidmuo konsultavimo praktikoje, vis dėl to, dar nėra ištyrinėtas. Šiame straipsnyje autoriai pateikia, kaip pasakojimas pasireiškia jų, kaip konsultantų, darbe. Atlikę atvejo analizę ir pateikę trumpą pasakojimo teorijos tyrinėjimą, autoriai taip pat siūlo rekomendacijas, kaip pasakojimas gali būti efektyviai ir naudingai panaudotas konsultavimo praktikoje.
Pasakojimai ir epizodai yra konsultavimo proceso mokykloje pagrindas. Mokytoja sustoja koridoriuje tarp mokinių ir sako: "Aš privalau jums pasakyti, kas šiandien nutiko..." Mes pakeliame telefono ragelį ir įdėmiai klausome tėvo, kuris mums pasakoja apie vakarykštį incidentą autobusų stotelėje. Ar tai suprantame ar ne mokyklos konsultantai, kasdienybėje yra įsitraukę į visų rūšių pasakojimus. Paprastai dėl mūsų, kaip elgesio mokslininkų, ugdymo mes leidžiame pasakojimų srovei praeiti dėl, remiantis šiuo tyrimu, objektyvesnių duomenų, nustatant specifines problemas ir pereinant prie naudingų sprendimų. Ignoruojant šiuos pasakojimus ir epizodus, vis dėl to, reiktų peržiūrėti svarbius ne tik konsultavimo, bet ir intervencijos duomenis.
Vis daugiau ir daugiau šeimų konsultantų dirba su mokykla arba joje. Taip yra dėl įstatymų kaitos ir mokyklos konsultantų trūkumo, taip pat dėl didėjančio darbo vertybių pripažinimo sistemų perspektyvos atžvilgiu. Darbas mokyklos sistemoje apima bendravimą su mokytojais, tėvais ir administracija. Šiame straipsnyje studijuojamas bendravimas su mokytojais. Šio straipsnio pasiūlymai yra trejopi. Pirma, pateikiama pagrindinė priežastis, kodėl pasakojimai yra svarbūs konsultavimo procese ir ką galima pasiekti, klausant ir atsakant jiems "naujomis ausimis". Antra, pateikiamas praktikos pavyzdys, kuris demonstruoja pasakojimo sukėlimą ir jo naudą problemų nustatymo ir intervencijos procese. Baigiamajame šio straipsnio skyriuje pateikiamos konkrečias rekomendacijos, kaip naujas pasakojimų suvokimas gali būti įtrauktas į mokyklos konsultantų praktiką.

Kodėl mes ignoruojame pasakojimus ir kodėl to neturėtume daryti?

Yra daug priežasčių, dėl kurių konsultavimo procese ignoruojami pasakojimai ir epizodai. Intuityviai žinoma, kad pasakojimai ir epizodai atspindi asmeniškumą ir dėl to negali pateikti patikimų objektyvių duomenų. Konsultantai yra profesionaliai išmokyti ieškoti ir kaupti tik empirinius duomenis, kurie padeda nustatyti ir padėti spręsti mokytojų ir tėvų problemas. Tokiu būdu mokoma ignoruoti ar nuvertinti pasakojimus konsultavimo procese. Šis asmeninis ir profesinis šališkumas, prieštaraujantis rimtam pasakojimų suvokimui, yra giliai įsišaknijęs istoriniuose ir išplaukiančiuose argumentuose, kurie susiję su pasakojimų pagrįstumu kaip teisėto "žinojimo būdu". Polkinghorne (1988) priminė, kad švietimo amžiuje buvo pateikiami argumentai, kodėl pasakojimų ir kitų "kalbos figūrų" nereikėtų suvokti rimtai:
Kalbos figūros, įskaitant metaforas ir pasakojimus, pasižymėjo literatūrinėje kalboje. Vaizduojamoji kalba, kurioje žodžiai naudojami sukurti neliteratūrinius vaizdus ir pagražinti realybę įtikinamu ir dramatiniu būdu, nuėjo užmarštin, nes buvo suprasta, kad geriau nieko nepridėti prie asmens kognityvinio suvokimo. (p. 158)
Šiomis dienomis, vis dėl to, pasakojimas naudojamas kaip teisėtas tyrimų laukas ir daugumos disciplinų aptarimas. Antropologijoje pasakojimas nusakomas kaip "universalus žmogus" (Brown, 1991), pristatomas visose kultūrose. Švietimo ir psichologijos moksliniai tyrimai parodė, kad pasakojimas pasireiškia daugybe formų ir būdų ir pasitarnauja skirtingiems tikslams skirtinguose kultūros ir lyties situacijose (Ervin – Tripp & Kuntay, 1996; Goodwin, 1990; Heath, 1986; Kyratzis, 1994). Patvirtinant kultūrinius pasakojimo skirtumus, istorikas Hayden White (1981) taip pat pažymėjo susidūrimo su pasakojimu "neišvengiamumą" visose žmogaus sąveikose:
Pasakojimo prigimties klausimo kėlimas – tai kultūros prigimties ir, gali būti, net žmogaus prigimties refleksija. Vadinasi, impulsas pasakoti yra natūralus, taigi, pasakojimo forma bet kokiam pranešimui apie tai, kas iš tikrųjų įvyko, yra neišvengiama, todėl pasakojimas gali būti problema tik tokioje kultūroje, kurioje jo nėra. (p. 4) ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-12
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis20.69 KB
AutoriusInga
Viso autoriaus darbų15 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaKauno Technologijos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Renkantis epizoda pasakojimo vaidmuo mokyklos konsultavime [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Kauno Technologijos Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą