Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Menas ir mokslas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Menas ir mokslas

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

"Menas ir mokslas - tai dvi simbolių sistemos, Kurios skirtingai perteikia žinias" (M. Csikszentmihalyi). Dailės disciplina mokykloje siekiama. Muzikinis ugdymas. Meno disciplinas. Kūrybiškumas. Bendravimas. Estetika. Kritiškumas.

Ištrauka

Žmogus- besiugdanti būtybė. Tuo jis iš esmės ir skiriasi nuo visų kitų būtybių. Ugdymasis įdiegtas į jo prigimtį. Tas ugdymosi daigas, saviugdos pradas, daro jį itin jautrų ir imlų aplinkos poveikiams. Šie teikia jam vienokią ar kitokią informaciją, sukeliančia atitinkamas intelektines, emocines, valines reakcijas, išvedančias jį iš uždaro vidinio gyvenimo į atvirą pasauliui sistemą. Bet kaip gi vesti žmogų į sudėtingąjį pasaulį, kad jis būtų ne elektiškas, ne chaotiškas išorinių poveikių darinys, bet talentingas veikėjas, naudingas kūrėjas, darni asmenybė?
Šį klausimą sau užduoda ne vienas, o į jį atsakymą surasti išties sudėtinga. Kaip suderinti žmogaus ugdymą, kad jis įgautų kuo daugiau žinių, taptų visapusiškesnis ir galų gale tobulesnis? Manyčiau į šiuos klausimus atsakyti ir turetų padeti nagrinėjamoji tema- "Menas ir mokslas- tai dvi simbolių sistemos, kurios skirtingai perteikia žinias".
Žmogus daugiausiai žinių įgauna ugdymo stadijoje, tad kaip perteikiamos meno ir mokslo simbolių sistemos ir ką jos duoda pasistengsiu atvaizduoti nagrinėdamas šiuolaikinę švietimo, ugdymo sistemą.
Kažin ar įmanoma įsivaizduoti debatus dėl tokio teiginio: šiandien gimęs vaikas suaugęs gali gyventi turtingiau, nes ankstyvojoje ugdymo stadijoje daugiau dėmesio buvo skirta jo meniniam ugdymui. Nors tokie debatai atrodo nerealūs, manyčiau, jog ne tik turetume juose rimtai ir nuolatos dalyvauti, bet ir pajėgtume pateikti svarių argumentų "už". Galų gale juk mums nereikia rinktis vienos iš simbolių sistemų, mes galime turėti jas abi ir net puikiai suderinti. Deja, tai- tik retorika, ir ji gerokai nutolusi nuo tikrovės.
Meninio ugdymo vaidmuo ir vieta bendrojo lavinimo mokykloje tebėra gyvai svarstoma, ieškoma įtaigių būdų perteikti menines kultūros vertybes jaunajai kartai. Svarstymo linkmę, siūlymų pobūdį lemia daugelis aplinkybių: meno ir meninio ugdymo esmės samprata, požiūris į mokyklos vaidmenį ugdant asmenybę, esamos kultūrinio gyvenimo padėties vertinimas, viltys, siejamos su humanitarinės kultūros vertybių įtaka bendrai krašto kultūros pažangai ir kt. Jų negalime apeiti aptariant meno vietą mokykloje. Meninis ugdymas joje turi atsiremti į aiškius pamatus, kuriuos klojant būtina pasiremti šiuolaikinės pedagoginės minties ir praktikos pasiekimais, atsižvelgti į pastarųjų metų estetikos mokslo pokyčius.
Mokymo programose ir planuose atsispindi visuomenės pripažintos vertybės, kuriose tikrai neišvysime meno. Gal taip yra dėl to, kad menas laikomas kažkuo, kuo galima pasidžiaugti po to, kai esi "užsitikrinęs sėkmę". Menas tampa savotišku prabangos dalyku.
Didelį vaidmenį tokiam požiūriui į meną suvaidino politikai kurie ypač pastaraisiais dašimtmečiais kartoja, jog geresnės mokyklos- geresnis darbas. Šią mintį perkėlus į mokymo programas, pastarosioms teko pagalbininko vaidmuo siekiant tokio tikslo: kalbiniai įgūdžiai kartu su matematika ir gamtos mokslais yra svarbesni dalykai, kurių reikia mokytis, norint rasti darbą aukšto lygio technologijų rinkoje. Taip parengta darbo jėga laiduos sveiką ekonomiką.
Galima sakyti, kad iki šiol žmogus pagal tuos idealus ir politiką ne tiek buvo ugdomas, kiek dresuojamas šeimoje, mokykloje, kariuomenėje ir darbo įstaigose. Ši dresūra padaro žmogų politikos ir valstybės mašinos įrankiu jos tikslams siekti.
Tik nedaugelyje valstybių išsilavinimas laikomas vienu svarbiausiu veiksnių, apsprendžiančių žmogaus ir valstybės gerovę. Dar mažiau atrasime šalių kuriose išsilavinimas taip būtų susietas su mokykliniu ugdymu. Juk jau nuo XX amžiaus pradžios bendroji mokykla reiškė galimybę gauti darbą bei tolesnę ekonominę perspektyvą. Faktiškai taip ir buvo apibrėžiama mokyklos paskirtis. Daugelyje šalių panaši situacija dar ir šiandien. Susiformulavusios nuostatos ir jų praktinis įgyvendinimas tiesiog stumia meną iš mokyklų. Jokie įrodinėjimai, kad mokykla teikia išsilavinimą vardan išsilavinimo, nepadėjo. Tarsi pamirštamas ugdymo tikslas- išugdyti ne tik talentingą visuomenės veikėją, bet ir suformuoti darnią asmenybę.
Kaip jau minėjau- meninis ugdymas vidurinėje mokykloje labai priklauso nuo didesnės visuomenės dalies pripažįstamų vertybių. Tačiau labai keista kodėl mokyklose vis labiau įsigali neigiamas požiūris į meną. Dar mažiau suprantama, kodėl dalykai, kuriems mokymo planuose teikiama pirmenybė, meno dalykams ne tik neleidžia įsivyrauti, išsikovoti daugiau laiko, bet ir visai kai kuriais atvejais, neleidžia jiems net atsirasti.
Meno padėtis ugdymo sistemoje ne tiktai netinkama, bet dar ir traktuojama ne taip kaip derėtų. Taip teigiu, nes,manau, daugeliui atrodo, jog menas yra nevisavertė mokymo plano dalis, kurią renkasi tik tie, kam ji reikalinga, o kitiems tai nėra pagrindinis ir privalomas dalykas. Bet juk taip nėra. Juk jo negalima laisvai, nei bet kam pasirinkti. Meno nuvertinimas ugdymo prioritetų atžvilgiu, beatodariškas kitų dalykų dominavimas bei tam tikros ugdymo nuostatos tiesiog patologiškai iškreipia mokyklų veiklą. Tiems moksleiviams, kuriems tiesiog sekasi privilegijuotieji dalykai, neprieinamas šių dalykų dėstymas aukščiausiu lygiu, be to, jiems neleidžiama pasirinkti alternatyvių dalykų, turinčių didelę vidinę vertę ir galinčių kai kuriuos jų išlaikyti mokykloje iki pat jos baigimo. Mokymo planas tapo labai "suspaustu", iš jo išmetama viskas kas laikoma nereikalinga. Deja meninis ugdymas palaipsniui tampa vis nereikalingesniu ir vis labiau atsiduria nuošaly. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-14
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis16.87 KB
Autoriussaulius
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Menas ir mokslas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą