Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pedagoginis meistriškumas
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pedagoginis meistriškumas

  
 
 
1234567891011121314
Aprašymas

Įvadas. Pedagoginio poveikio būdai. Poveikio būdų įvairovė. Pedagoginių poveikio būdų taikymo sąlygos. Išvados.

Ištrauka

Vienas pagrindinių trenerio profesinės brandos rodiklių yra jo pedagoginis meistriškumas. Sportininkai savo treneriui gali atleisti griežtumą. Sausumą, priekabumą, tačiau jie jam neatleis, jeigu šis silpnai išmano savo darbą, jeigu nesilaiko pedagoginių principų, nemoka kokybiškai organizuoti sportinio renginio.
Pedagoginis meistriškumas – tai kompleksas būtinų trenerio veiklai gebėjimų, pagrįstų specialisto erudicija, kultūros lygiu ir reikšmingomis pedagoginiam darbui asmenybės savybėmis.
Matome, kad pedagoginis meistriškumas yra daugialypė sąvoka. Ji apima trenerio gebėjimą organizuoti ir valdyti ugdymo procesą, visapusiškai jį optimizuoti, individualizuoti, diferencijuoti darbą, sukurti puikią auklėtinių kolektyvą, kuriame vyrautų geras psichologinis klimatas, kuriame kiekvienas sportininkas galėtų visapusiškai atsiskleisti. Didelio pedagoginio meistriškumo gali pasiekti kiekvienas treneris, iš pašaukimo dirbantis sporto pedagogo darbą. ,,Savo darbe aš įsitikinau, kad visus pedagoginius klausimus išsprendžia meistriškumas, pagrįstas mokėjimu, kvalifikacija, - sakė A. Makarenka (1888 – 1939), - meistriškumas <...> yra specialybė, kurios reikia mokyti, kaip reikia mokyti gydytoją meistriškumo, kaip reikia mokyti muzikantą".
Išsiugdyti pedagoginį meistriškumą padeda specialisto erudicija, bendroji kultūra ir pedagoginis kryptingumas – kokybiškos pedagoginės veiklos siekimas, savo teigiamo požiūrio į trenerio veiklą suvokimas, taip pat savitas tam tikrų asmenybės savybių, įvairių gebėjimų bei polinkių pedagoginiam trenerio darbui derinys.
Pagrindiniai pedagoginio meistriškumo struktūros dėmenys yra:
• Specialisto erudicija ir kultūra;
• Pedagoginis pašaukimas ir talentas;
• Reikšmingos pedagoginiam darbui asmenybės savybės;
• Įvairūs pedagoginiai gebėjimai.
L. Jovaiša pedagoginį meistriškumą apibrėžia kaip gebėjimą ir įgūdžius labai gerai dirbti pedagoginį darbą. Jis įgyjamas pedagogo valios pastangomis, kruopščiu darbu įveikiant įvairius sunkumus, siejant teoriją su praktika, kūrybiškai tvarkant, tobulinant savo pedagoginę veiklą ir santykius su auklėtiniais.
Šio darbo tikslas išsiaiškinti pedagoginio poveikio būdų įvairovę ir jų taikymą praktikoje.

Auklėjimo teorijoje ir praktikoje sąvoka pedagoginio poveikio būdas įprasta. Pedagoginio poveikio būdas yra sudedamoji auklėjimo metodo dalis. Metodas gali apimti daugelį savitai sujungtų pedagoginio poveikio būdas gali būti tam tikra auklėjimo metodo išraiška, praktinis jo realizavimas. Taigi auklėjimo metodas yra teorinio apibendrinimo rezultatas, o būdas – praktinė metodo išraiška. Pedagoginio poveikio būdų įvairovė auklėjimą daro gyvą, nesikartojantį.
Kiekvienam treneriui pravartu prisiminti pedagoginėje praktikoje gerai žinomus žodžius, jog ,,keisti asmenybę reikia su ypatingai sudėtingais instrumentais" ir atidžiai parinkti šiuos ,,instrumentus" – poveikio būdus. Todėl treneris turi būti ne tik jautrus, taktiškas, bet ir mokėti numatyti savo veiksmų padarinius, pasirinkti tokius pedagoginio poveikio būdus, kurie labiausiai atitinka auklėtinio individualias ypatybes ir momento būseną. Kuo daugiau pedagoginio poveikio būdų yra įvaldęs treneris, tuo turtingesnė ir turiningesnė būna jo veikla.
Praktiniame darbe pastebima, kad treneriai taiko palyginti nedaug poveikio būdų: vienus būdus suabsoliutina, kitų visiškai nenaudoja.
Atlikti tyrimai parodė, jog visi treneriai praktikuoja tik keturis pedagoginio poveikio būdus – paskatinimą, priekaištą, perspėjimą ir baudimą. Prašymą praktikuoja 88 proc. apklaustų trenerių, įtikinimą – 76 proc., užuominą – 32 proc., pastabą – 72 proc., pasipiktinimą – 34 proc., pasmerkimą – 53 proc., moralinį rėmimą – 14 proc., ,,sprogimą" – 18 proc. Net 42 proc. tirtų trenerių visiškai nelaikė tokių pedagoginio poveikio būdų, kaip ne tiesioginis poveikis, ironija, tariamas abejingumas, širdgėlos pareiškimas.

Kiekvienas pedagoginio poveikio būdas turi išskirtinių ypatybių, kurios priklauso nuo:
• poveikio būdo nulemtos situacijos ypatybių;
• poveikio sukeltų jausmų, kurie tampa naujų minčių, svarstymų, pasiryžimo įveikti savo trūkumus pagrindu.
Kiekvienoje konkrečioje situacijoje poveikio stiprumas priklauso nuo daugelio dalykų: turinio, pasakymo tono, vietos, laiko, trenerio elgesio ir, žinoma, paties poveikio būdo. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-11-22
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis22.35 KB
Autoriuslina
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas0
Švietimo institucijaKretingos r. Darbėnų vidurinė mokykla
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pedagoginis meistriskumas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Kretingos r. Darbėnų vidurinė mokykla
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą