Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Jono Laužiko gyvenimas, pedagoginės idėjos ir veikla
   
   
   
-2
naudingas 0 / nenaudingas -2

Jono Laužiko gyvenimas, pedagoginės idėjos ir veikla

  
 
 
12345678910111213141516171819
Aprašymas

Įvadas. Jonas Laužikas. J. Laužiko gyvenimo kelias – pedagogo, teoretiko, praktiko kelias. Jono Laužiko veikalai. Darbas J. Laužikui buvo prigimtinė žmogaus pareiga. J. Laužikas buvo humaniškas ir darbštus, taktiškas su visais žmonėmis. Laužiko pedagoginis palikimas. Norint gerai pažinti mokinius įvairiais metodais, reikia organizuoti kompleksinius tyrimus. Išnašos.

Ištrauka

Jonas Laužikas gimė vidutinio ūkininko Povilo Laužiko ir Veronikos Laužikienės šeimoje. Jis buvo penktas vaikas. Ūgtelėjusį Jonuką tėvai ir vyresnieji broliai bei seserys namuose mokė lietuviškai skaityti, rašyti ir skaičiuoti. Vėliau, 1913 – 1915 metais, Jonukas lankė pradinę mokyklą Rudiliuose. I-ojo pasaulinio karo metais vėl mokėsi namuose ir dirbo žemės ūkio darbus paaugliui teko nelengva dalia. Vyresnieji broliai ir seserys pasitraukė į Rusijos gilumą. Namuose liko tėvai, Jonukas ir jauniausioji sesutė. Skurdas, nepritekliai. Reikėjo daug dirbti. Tėvas – griežtas, tvirto charakterio žmogus. Daug dirbo pats ir nelepino vaikų. Jonukas, nuilsęs nuo darbų, ne kartą verkė apsikabinęs vienintelės kumelės kaklą: jis pavargęs, kumelė akla – abu nelaimingi. Nors berniukas daug dirbdavo, nuvargdavo, tačiau knygos, mokslai traukė Jonuką lyg magnetas. Religingos motinos sekmadieniais siunčiamas į bažnyčią, Jonukas slapčia paimdavo knygą ir, paėjęs toliau nuo namų, skaitydavo. Grįžtančių iš bažnyčios žmonių klausinėdavo, ką sakė kunigas per pamokslą, kad galėtų motinai papasakoti.
Atsiradus palankesnėms sąlygoms (1917 – 1920) Jonukas pradėjo lankyti lietuvišką vidurinę m-klą Kupiškyje. Tėvai, ypač motina, svajojo matyti Jonuką kunigu. Deja, Jonukas kunigu būti nepanoro. Jo svajonė – būti agronomu, padėti žemdirbiams jų sunkiame darbe. Dar daugiau – susiginčijo su kunigu, nelankė tikybos pamokų. Ir mokslus teko tęsti kitur - 1920 - 1923 m. - Panevėžio vidurinėse m-klose, 1924 m. baigė Ukmergės vid. m-klą. Po nesėkmingos mokslų pabaigos Kupiškyje, tėvai J. Laužikui mažai padėjo, todėl jis vertėsi privačiomis pamokomis, kad galėtų užsidirbti duonai ir už mokslą sumokėti.
Mokslo trauka didelė. Vos baigęs vidurinę, J. Laužikas 1924m. įstoja mokytis į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą. Studijuoja pedagogiką - psichologiją (pagrindinė specialybė) ir istoriją. Šalutinę specialybę pasirinko todėl, kad galėtų mokytis neakivaizdiniu būdu. Pragyvenimui ir mokesčiams už mokslą lėšų užsidirbo mokytojaudamas Pasvalio vid. m-kloje ir mokytojų kursuose (1924-1926), Pilkaviškių vid m-kloje (1928-1927). J. Laužikas 1927 m. už neleistiną veiklą areštuojamas, atleidžiamas iš mokytojo pareigų. Po arešto toliau tęsia studijas ir dirba Kaune, V. Kudirkos liaudies universitete. 1929m. sausio mėnesį J. Laužikas išlaiko baigiamuosius egzaminus ir gauna aukštosios mokyklos baigimo diplomą. Tais pačiais metais vėl areštuojamas ir šį kartą jau išsiunčiamas į Varnių koncentracijos stovyklą kaip nepalankus, valstybei net pavojingas pilietis. Vengdamas didesnių nemalonumų ir norėdamas pasprukti nuo policijos priežiūros, J. Laužikas 1930m. išvyksta į užsienį. Klauso bendrosios ir gydomosios pedagogikos ir psichologijos paskaitų Ciuricho, Vienos, Hamburgo universitetuose, susipažįsta su mokyklų ir jaunimo globos įstaigų darbu Šveicarijoje, Austrijoje, Čekoslovakijoje, Vokietijoje.
Grįžęs į Lietuvą, 1931 – 1938m. J. Laužikas dirba mokytoju Kauno pagalbinėje mokykloje, kurią pats įkūrė. Per vasaros atostogas lankosi Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Anglijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, norėdamas geriau pažinti tų kraštų mokyklas.
1938m. J. Laužikas vėl tęsia studijas Ciuricho universitete studijuoja bendrąją ir gydomąją pedagogiką bei antropologiją, rengia daktaro disertaciją. Grįžęs 1939 – 1940m. dirba Kauno 17-osios pradinės mokyklos mokytoju. Galutinai parengia disertaciją, kurią 1940m. gina Ciuricho universitete, ir gauna filosofijos daktaro laipsnį. Apgynęs disertaciją, J. Laužikas per parako dūmais pakvipusią Europą grįžta į okupuotą Lietuvą. Čia jis aukštos kvalifikacijos specialistas, skiriamas Vilniaus pedagoginio instituto direktoriumi. Vokiečiai nutraukė pradėtą darbą, J. Laužikas vėl areštuojamas. Paleistas buvo policijos priežiūroje. Įsidarbino Vilniuje, krašto ūkio inspekcijoje techniniu sekretoriumi. Vėliau iš Vilniaus išvyko, slapstėsi įvairiose kaimo vietovėse vengdamas arešto. Išvijus vokiškuosius okupantus nuo 1944m. liepos mėnesio – Vilniaus universiteto docentas, prodekanas, nuo gruodžio mėnesio – Vilniaus pedagoginio instituto dekanas, o 1945 – 1948 metais – šio instituto direktorius. Vėliau buvo šio instituto docentu, dekanu, katedros vedėju. 1955m. Maskvoje apgynė kandidatinę disertaciją. 1958 – 1959m. – prorektorius mokslo reikalams, nuo 1959m. – Mokyklų mokslinio tyrimo instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis. 1966m. gina psichologijos mokslų daktaro disertaciją. 1968m. J. Laužikas – šio instituto (PMTI) sekretoriaus vedėjas, 1969m. – profesorius, nuo 1972m. iki mirties – direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams.
J. Laužiko gyvenimo kelias – pedagogo, teoretiko, praktiko kelias. Šį darbą, ypač teorinį – pedagoginį, jis dirbo net ir tada, kai jam buvo draudžiama kūrinius spausdinti. M. Karčiauskienė, aplankiusi J. Laužiką namuose, rado jį berašantį. Nustebusiai išsprūdo žodžiai: "Profesoriau, tai vis rašote, betgi jūsų darbų neleidžia spausdinti". J. Laužikas nusišypsojo ir trumpai atsakė: "Gyvenime būna atvejų, kai ir po mirties darbus išleidžia". Kartą laužikas gulėjo ligoninėje, blogai atrodė. Aplankiusi sesuo jį rado bedirbantį, knygomis apsikrovusį ir patarė: "Blogai atrodai, pailsėtum…" Jis atsakęs: "Juk žinai, kad kitaip negaliu".
Profesorius daug dirbo pats, šito reikalaudavo ir iš kitų. Besiskundžiantiems aukštosios mokyklos darbuotojams, kad tenka daug dirbti atsakydavęs: "O mes, jauni, rašėme net ne savo pavarde, redagavome laikraščius, žurnalus be jokio atlyginimo".
Toks buvo Jonas Laužikas. Gyvenimo užgrūdintas, atkaklus, tvirtas, humaniškas, nenuilstantis optimistas, darbštuolis. J. Laužikas rasdavo laiko ir poilsiui. Jis buvo aistringas keliautojas, pėsčiomis, dviračiu, valtimi, slidėmis išraižęs Alpes, Kaukazą, Lietuvos kelius, upes, ežerus, kalnelius. Jis net dieną prieš mirtį slidinėjo Vilniaus apylinkėse, grožėjosi žiemos šerkšnu pasipuošosiomis pušimis, jas lygino su savo plaukų šerkšnu. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2006-12-04
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis17 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis38.71 KB
Autoriussergejus
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2004 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasDoc. Dr. J. Dautaras
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
FakultetasLituanistikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Jono Lauziko gyvenimas pedagogines idejos ir veikla [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 17 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Doc. Dr. J. Dautaras
  • 2004 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-2
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą