Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Tėvų ir vaikų tarpusavio konfliktai

Tėvų ir vaikų tarpusavio konfliktai

  
 
 
123456789101112131415
Aprašymas

Įvadas. Prieštaravimai ir konfliktai. Konfliktų priežastys. Konfliktų sprendimo principai . Išvados .

Ištrauka

Žmonės nuo senų laikų įžvelgė barnių ir nesantaikos padarinius šeimai. Tai perteikia daugelis patarlių: "Barniuose nudilsi, varguose numirsi", "Namų barniai ir kregždę iš lizdo išvaro" ir kt. Santaika, darna šeimą daro laimingą, o barniai, konfliktai ardo, šeimynykščius daro nelaimingus. Niekas neatlygina lietingų atostogų dienų ir niekas negrąžina sugadintų santuokos dienų. Kiekvienas šeimos konfliktas – tai nemokėjimas gražiai bendrauti, protingai derinti tarpusavio poreikių, skonių, interesų.


Konfliktas (lot. conflictus-susidūrimas) – priešingų interesų, pažiūrų, siekimų susidūrimas, kivirčas, ginčas, nesutarimas, galintis susikomplikuoti.
Šeimos konfliktai – tai prieštaravimai, kilę tarp jos narių dėl psichinio, fiziologinio ar socialinio, buitinio nesutaikomumo, taip pat dėl veiklos motyvų, tikslų, pažiūrų skirtingumo. Jie paprastai būna susiję su tam tikrų vertybių perkainojimu, būtinumu atsinaujinti. Ne visi prieštaravimai virsta konfliktais. Šeimoje galima ginčytis dėl politikos, madų, tam tikrų reiškinių vertinimo ar kitų dalykų ir gražiai, darniai sugyventi. Paprastai taip elgiasi aukštos bendravimo kultūros, savikritiški nekartojantys padarytų klaidų, susivaldantys, nepernešantys savo blogos nuotaikos iš mokyklos ar darbovietės į šeimą, pakantūs kito nuomonei žmonės
Prieštaravimai sukelia konfliktus tada, kai paliečia kurio šeimos nario interesus, konkrečią asmenybę. Kadangi konfliktai sukelia stiprias emocijas (nuoskaudą, pyktį, panieką, pasipiktinimą, neapykantą, pagiežą), o jos jaudina žmogų, skatina energingai ginti savo interesus, tai konfliktuojant nesutarimų preižastis dažniausiai užleidžia vietą vien psichologinėms nuostatoms ("Kaip jis drįso?!", "Kodėl pasakė?!", "Kodėl priminė?!", "Jis manęs, matyt, nemyli" ir kt.). Tada nepaprastai sparčiai didėja asmeninis priešiškumas, nes nesutariantys šeimos nariai jau nesistengia suvokti konflikto priežasčių, o bet kokia kaina nori įveikti vienas kitą. Tokie konfliktai, nors ir paprastai išsprendžiami, yra nuostolingi abiem šalims. Net įrodydamas savo teisybę, "nugalėtojas" pralaimi, nes savo "pergale" atstūmė, atitolino pralaimėjusįjį. Be to, šeimos narių vaidai gali peraugti į nuolatinį "namų karą", kai gyvenimas virsta "pragaru": šeimynykščiai gula ir kelia, jausdami pagiežą bei nuoskaudą, vaikai į besivaidijančius tėvus žiūri be deramos pagarbos, tėvai į vaikus – be meilės ir pan.
Vis dėl to smulkių konfliktų situacijų išvengti sunku. Jos yra toks pat natūralus dalykas, kaip kiti bendravimo aspektai, ir gali būti netgi naudingos, kaip tam tikras šeimos ir vieno jos nario prisitaikymo mechanizmas. Teisingai išspręsti konfliktai sukelia permainų, atnaujina žmonių santykius, yra tam tikra paskata asmenybei tobulėti. Konfliktuojant suartėja nuomonės, patikslinama tiesa, o įveikę tam tikrą nesutarimą, šeimynykščiai dar labiau susitelkia. Taigi šeimos konfliktas yra tarsi būtinas gyvenimo elementas, padedantis rasti bendrą kalbą. Patirtis, sukaupta iš konflikto, padidina šeimos narių gyvenimiškąją išmintį. Psichologas E. Laurinaitis teigia, kad šeimoje reikia "iškrauti" neigiamus jausmus. Jeigu nebūna garbingų konfliktų, t.y. neišliejami neigiami jausmai, tai šeima išgyvena krizę. Psichologų nuomone, reikia mažiau svarstyti, reikalingi ar nereikalingi konfliktai, o dažniau pagalvoti, kaip kivirčytis nežeminant, neįžeidžiant ir neįskaudinant kitų, kaip ginčytis, siekti savo tiesos.
Iš gyvenimo praktikos žinome, kad išvengti konfliktų faktiškai neįmanoma, todėl kur kas svarbiau juos slopinant ieškoti sutarimo. Siūloma pasinaudoti tokiu "septynių žingsnių planu":
1. Išsiaiškinkite, ko jūs norite (jeigu nežinote, ko norite, vargu ar tokius norus supras antra nesutarianti pusė).
2. Išsakykite savo norus kitai pusei (tinkamoje vietoje, tinkamu laiku, nusiraminę patys).
3. Išklausykite kitos pusės norus (nepertraukdami, nekritikuodami, nediskutuodami).
4. Ieškokite galimų sprendimų (kuo jų daugiau, tuo lengviau pasirinkti).
5. Įvertinkite galimus sprendimus ir išsirinkite geriausią (kartu su antrąja puse).
6. Įgyvendinkite pasirinktą sprendimą.
7. Toliau tikrinkite pasirinkto sprendimo tinkamumą (sprendimai negali būti amžini, nekoreguotini).
Antra vertus, reikia žinoti, jog visų smulkių konfliktėlių (ne ten padėjo, ne taip pasakė, ne taip suprato...) neįmanoma išspręsti ir nereikia veltis į juos. Aiškinimasis šeimos gyvenimą gali paversti chaosu, nuolatine nervų įtampa. O šeimoje reikia kuo mažiau nervinti ir varginti kitus šeimos narius, juolab neieškoti pretekstų konfliktuoti. Kartais parankiau kai ko "nematyti" ar "negirdėti". O jeigu konfliktai dėl panašių priežasčių nesiliauja, reikia ramiai ir logiškai išsiaiškinti, kad ateityje nesikartotų.
Šeimos konfliktų ypatumas tas, kad yra subjektyvūs. Vadinasi, jie beveik visada grindžiami klaidingu įsivaizdavimu, neteisingais emociniais įspūdžiais, perdėtomis reakcijomis į nereikšmingus dirgiklius ir kt. Išvengti subjektyvumo, įvairius nesutarimus spręsti protu, o ne vien jausmais, mokėti ginčytis – reikia mokėti kiekvienam šeimos nariui. Tai garantuoja gerą psichologinį klimatą. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-15
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis13 puslapių 
Literatūros šaltiniai3
Dydis29.38 KB
Autoriusrolas
Viso autoriaus darbų11 darbų
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/Dėstytojaslekt. I. Vaitkienė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Tevu ir vaiku tarpusavio konfliktai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 13 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • lekt. I. Vaitkienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą