Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Kūrybiškumo samprata
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Kūrybiškumo samprata

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Kūrybiškumas ir intelektas. Kūrybiškumo lavinimas. Kūrybiškumas klasėje. Kūrybiškumo kliūtys. Išvados.

Ištrauka

Psichologijoje kūrybiškumas (angl. creatyvi) dažniausiai siejamas su psichologinėmis savybėmis, padedančiomis atrasti kažką nauja ir kartu vertinga.
Kūrybiškumas – tai individo polinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, modeliavimą ar mąstymą. Ko nors naujo kūrimas gali būti paremtas vaizduote arba mąstymo operacijomis. Svarbu, kad jo rezultatai būtų ne paprastas turimos informacijos susumavimas, o originalus, netikėtas derinys. Kuriant naujus modelius, neišvengiamai naudojamasi jau turimomis žiniomis, tačiau jos naujai komponuojamos, siejamos arba ankstesnis patyrimas perkeliamas į naują situaciją, arba į turimą informaciją įtraukiami nauji kintamieji dydžiai. Bet kuriuo atveju siekiama naujo, originalaus rezultato.
Kūrybiškumas – tai savotiškas asmenybės bruožų hierarchijos vainikas arba viršūnė.
Kūrybiškumo galia slypi kiekviename žmoguje, o kūrybos poreikis – vienas iš svarbiausių. Beje, iš prigimties turėdami kūrybiškumo užuomazgų, ne visada sugebame panaudoti visą jo potencialą, atskleisti visas dvasines galias.
Pagal A.Maslową (1954m.), kūrybos poreikis ima skleistis tik tada, kai vaikas tenkina žemiausio lygio poreikius. Norint, kad vaikai atskleistų savo kūrybinius gebėjimus, reikėtų, kad jie mokykloje, klasėje jaustųsi saugiai, patirtų meilę, pagarbą, pripažinimą ir dėmesingumą. Taigi čia labai svarbus mokytojo vaidmuo, jo paties humanistinės nuostatos ir kūrybiškumas.

Ar kūrybiškumas ir intelektas yra tas pats? Torrance (1967), apžvelgęs literatūrą, padarė išvadą, kad didžiausia nustatyta koreliacija tarp kūrybiškumo ir išmatuoto verbalinio intelekto buvo 0,20, o neverbalinio – 0,06. Bet šis įvertinimas gali būti žemas dėl tirtųjų grupių homogeniškumo (Ripple, May, 1962). Vyrauja nuomonė, kad kūrybiškumas iš esmės nepriklauso nuo intelekto ( Getzels 1962, Hattie, 1986). Klinikinė nuojauta ir testavimo rezultatai sako, kad vaikai, kuriems būdingas vienas iš keturių galimų kūrybiškumo ir intelekto derinių, turi tam tikrų su jais susijusių savybių( Wallach, Kogan, 1965):
• Labai kūrybiški ir aukšto intelekto vaikai gali patys save kontroliuoti. Jie gali elgtis ir kaip suaugusieji, ir kaip vaikai.
• Labai kūrybiški ir žemo intelekto vaikai stipriai konfliktuoja su mokykla ir savimi. Jie jaučiasi neatitinką reikalavimų ir menkaverčiai. Jiems geriausiai sekasi aplinkoje be įtampos.
• Nekūrybiškiems ir aukšto intelekto vaikams labai svarbi veikla mokykloje. Jie kovoja dėl netradicinio pranašumo moksle ir labai kenčia, kai patiria nesėkmę.
• Nekūrybiškiems ir žemo intelekto vaikams, mėginantiems prisitaikyti prie mokyklos aplinkos, būdinga įvairus gynybinis elgesys, kuris labai išmuša iš vėžių.
Wallachas ir Koganas mano, kad šiedu asmenybės matai – intelektas ir kūrybiškumas – yra iš esmės skirtingi, bet labai svarbūs individualių vaikų skirtumų šaltiniai ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-01-23
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis11.91 KB
Autoriusaiste
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/Dėstytojasasist. D. Bubelienė
Švietimo institucijaŠiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kurybiskumo samprata [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centras / 1 Klasė/kursas
  • asist. D. Bubelienė
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą