Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Asmenybės samprata (7)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Asmenybės samprata (7)

  
 
 
123456
Aprašymas

Asmenybės samprata. Vertybės, idealai, gyvenimo prasmė. Jaunuolio vertybės ir idealai. Brandaus amžiaus vertybės. Apibendrinimas.

Ištrauka

Bendriausia prasme asmenybe galime vadinti kiekvieną žmogų, suvokiantį aplinką bei save ir kontroliuojantį savo veiksmus.
Psichlogų požiūriu asmenybę laiko tokį žmogų, kuris pajėgus save suvokti, sąmoningai veikti bei skirti save nuo likusio pasaulio (Aš ir ne Aš). Kalbėdami apie žmogaus unikalumą, tik jam vienam būdingų savybių derinį, vartojame individualumo sąnoką. Taigi asmenybe negimstama. Asmenybė vystosi palengva, jos tapsmas yra dinamiškas procesas. Galima tapti asmenybe, tačiau taip pat ji gali virsti individu.
Asmenybė yra sudėtinga psichinių savybių visuma.
Asmenybė yra svarbi kaip individualybė su jos jausmais, išgivenimais, poreikiais, sugebėjimais ir motyvais.


Kalbėdami plačiau apie asmenybę, prieiname prie vertybių, idealų ir prasmės. Tarp mūsų poreikių, siekių, vertybių, idealų ir prasmės yra nusuardoma vidinė priklausomybė. Norime, siekiame, mylime ir branginame tai, kas mums yra vertinga, brangu ir prasminga. Galime pažvelkt ir kitaip – kažkas mums yra vertinga, brangu ir prasminga todėl, kad tenkina mūsų poreikius, norus ir troškimus. Atsiduriame tarsi savotiškam užburtam rate, iš kurio galime išeiti, skirdami istorinę žmonijos raidą nuo konkretaus individo gyvenimo kelio.
Žmogui pasaulis – daugiariopai reikšmingas. Skiriami du pagrindiniai reikšmingumo aspektai – pažinimo ir vertingumo, du pagrindiniai siekiniai – tiesa ir vertybė. Kaip pažymi psichlogai, visuose jausmuose, poreikiuose, interesuose, pastanguose yra vertinimo momentų. Sąmonimgas ar nesąmoningas vertinimas lydi ir kiekvieną pažinimo žinksnį, nepaisant, ar pažinimas yar susijęs su naudos troškimu, ar praktiškai nesuinteresuotas. Vertiname kitų žmonių veiksmusč būdo bruožus, gabumus, vertiname patys save. Emocijos, jausmai ir mintys rodo ne tik tai, kokia yra tikrovė, kokie yra kiti žmonės, nepaisant mūsų vertinimo, bet ir tai, ką jie mums reiškia, kokį poveikį ryšiai su jais rodo mūsų savijautai, mūsų laimei. Laiminga ar nelaiminga savijauta taip pat yra sąmoningo ar nesąmoningo vertinimo, tiksliau pasakius, žmogaus savivertos išraiška.
Tikrovę vertiname pirmiausiai savo praktinių interesų požiūriu. Tam, kad paprasčiausia galėtume išgiventi, turime tenkinti savo elementariuosius, praktinius – alkio, troškulio, poilsio, saugumo poreikius, pasisaugoti nuo šalčio, karščio, lietaus.
Tačiau žmogus gyvena ne vien šia diena ir ne vien tamč kad išgyventų. Materialinės gerovės kilimas, mokslo ir technikos laimėjimai labai daug ką keičia žmonių gyvenime, bet vis dėlto yra bejėgiai pakeisti, tuo labiau pašalinti kai kurias fundamentaliąsias žmogaus būties sąlygas. Kaip ir prieš šimtmečius, taip ir mūsų laikais žmonės kasdien regi dūžtančius, yrančius ir nykstančius daiktus, kenčiančius ir mirštančius artimuosius, kylančias ir virstančias valdžias. Kaip ir prieš šimtmečius, baiminasi gamtos stichijų ir nelaimingų atsitikimų. Nerimą liūdesį sukiakia nenumaldoma laiko trukmė, kuri nerūpestingą vaikystę keičia prieštaringa jaunyste, jaunystę – blaiviu brandos amžiumi, o šį – beviltiška senatve.
Nesileidžiant į painius filosofinius ginčus apie vertybių prigimtį ir egzistavimo pobūdį, žmogiškumą ir antžmogiškumą, reikia pasakyti, kad vertybės gyvuoja istorinėse kultūros lytyse ir žmonių sąmonėje. Jau Plutono laikais pradedama skirti gerus daiktus ir gėrį, gražius daiktus, gražius žmones ir grožį, kilnius poelgius ir kilnumą, dorus veiksmus ir dorybę, imama svarstyti, kas yra gėris, grožis, dorybė, tiesa, teisingumas ir panašiai. Vėliau prieinama prie minties, kad šios bendrybės, nepaisant skirtingumo pagal turinį, priklauso tai pačiai vertybių kategorijai. Beje, vertybėmis, kaip ir gėrybėmis, paprastai yra laikoma visa, kas yra poreikių, interesų, norų, troškimų objektai, kas sukelia vertinimo jausmus irsprendimus. Todėl ne visada vienos yra aiškiau skiriamos nuo kitų. Vis dėlto skirtumai neabejotini. Gėrybės yra konkretūs daiktai bei gamtos reiškinių savybės, o vertybės nėra daiktaič jos taip pat nėra natūralios daiktų savybės. Vertybės žmonių sąmonėje išnyra kaip idėjos. Bet nevisokios idėjos reiškia vertybes. Vertybes išreiškenčios idėjos daro įtaka žmonių gyvenimui, patraukia ir skatina. Vertybių nešėjais gali būti daiktai.
Vertybės yra skirstomos į pagrindines ir nepagrindines, aukštesnes ir žemesnes, tikrąsias ir įsivaizduojamas. Pagrindinėmis laikomos givenimo, estetinės, dorovinės, politinės, pažintinės, religinės vertybės. Filosofo N. Hartmanno požiūriu, dvasinių vertybių pasaulį sudaro etinės, estetinės, pažinimo vertybės. Jo bendraamžis M. Schleris skyrė hedonistines, gyvenimo, dvasios ir šventybės vertybes, dorovinių neberasdamas. Žmogaus dorovingumas, M. Schelerio požiūriu, priklauso nuo jo santykio su kitomis vertybėmis. Kiekviena bendroji vertybių kategorija gali buti skaidoma į specialesnes vertybes. Gyvenimo vertybių kategorijoje randa vietą ir laimė. Žmogaus gyvenimo pilnatvės ir laimės vertybė yra aukščiausioji vertybė. kiekvienai istorinei epochai, kiekvienai kultūrai yra būdingos ir savitos vertybės. Nuo istoriškai nulemtų vertybių konteksto neatsiejama ir individo kaip asmenybės savijauta ir saviverta.
Vertybės, būdamos bendrąja prasme idėjos, konkretesniu pavidalu iškyla asmenybės pasaulyje kaip idealai. Idealas gali būti suprantamas kaip esminės idėjos konkretizavimas. I. Kantas idėją apibūdino kaip sąvoką, pranokstančią patyrimo galimybę.
Idealas gali būti suprantamas kiap įsivaizduojamo ir pamąstomo tobulumo viršūnė, kaip aukščiausias valios siekinys, kaip laukiama siekių išsipildymo būsena. Visokioje į vertybes nukreiptoje veikloje, kurioje yra intuityviai numatoma ar įsivaizduojama tobulumo perspektyva, numatomi ir idealai. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-02
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis5 puslapiai 
Literatūros šaltiniai4
Dydis12.63 KB
Autoriusmartynas
Viso autoriaus darbų9 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word Asmenybes samprata (7) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 5 puslapiai 
  • 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą