Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Kūno kultūros mokytojo ugdomosios veiklos ypatumai dirbant su jaunesnio amžiaus vaikais
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kūno kultūros mokytojo ugdomosios veiklos ypatumai dirbant su jaunesnio amžiaus vaikais

  
 
 
12345678910111213141516
Aprašymas

Įžanga. Kūno kultūra ir jos paskirtis. Kūno kultūros sąsajos su kitais bendro lavinimo dalykais. Kūno kultūros mokytojo veikla ir jos paskirtis. Mokykla. Šeima. Kūno kultūros pamokos pradinėse klasėse. Kūno kultūros mokytojo ypatumai. Išvados.

Ištrauka

Pedagogika yra sudaryta iš dviejų senosios graikų kalbos žodžių: pais- reiškia vaikas, aiger – vesti. Taigi žodis " pedagogas" išvertus iš graikų kalbos reiškia vaikų vedlys. Jau vien tai leidžia mums suprasti, jog pedagogo darbas yra be galo atsakingas (vesti vaikus teisingu gyvenimo keliu). Šio darbo rezultatas priklauso nuo paties pedagogo, kaip žmogaus ir kaip profesionalo, savybių.
Pedagoginė veikla egzistavo visais žmonijos vystymosi laikotarpiais. Naujos kartos, ateidamos pakeisti esančių, turi mokėti naudotis sukauptu patyrimu, mokslu, kultūra, kurti naujas materialines ir dvasines vertybes. Jeigu to nebūtų visuomenė negalėtų normaliai vystytis, nes išlikti ir toliau tobulėti ji gali tik gebėdama perduoti naujosioms kartoms visa, kas sukurta gero ir pažangaus. Pedagoginė veikla šia prasme būtina žmonijos egzistavimo ir vystymosi sąlyga, be kurios materialinė ir dvasinė kultūra negalėtų nei egzistuoti, nei tobulėti, nei būti panaudota. Šiame naujų technologijų amžiuje pedagogo vaidmuo dar labiau išaugo. Jo visuomeninę paskirtį galima nusakyti dviem socialinėmis funkcijomis: pažintine ir dorovine. Pirmoji skirta suteikti augančiajai kartai šiuolaikinių žinių ir patirties, kurią sukaupė žmonija per ilgaamžę istoriją. Antroji funkcija padeda jaunajai kartai perimti moralines vertybes. Vykdydami šias abi funkcijas pedagogai rengia jaunąją kartą gyvenimui.
Žmonijos istorinio - visuomeninio bei gamybinio patyrimo kaupimas, gilesnis gamtos ir mokslo paslapčių, visuomenės ir žmogaus asmenybės pažinimas, žmonių išsilavinimo ir kultūros augimas kelia pedagoginei veiklai vis naujus uždavinius. Todėl ji, būdama visuomeninis reiškinys, taip pat vystosi: kinta jos pobūdis, turinys, turtėja formos ir metodai. Nauji uždaviniai iškyla ir sporto pedagogui.


Žmogaus dvasinės ir fizinės veiklos analizė nuo seniausių laikų iki dabar neabejotinai vaizdžiai ir aiškiai parodytų, kaip mes supratome ir suprantame kūno kultūrą.
Nuo seniausių laikų įvairiose valstybėse fiziniai pratimai keitė savo formą ir turinį. Juos įtakojo valstybių vadovai, šimtmetinės ir tūkstantmetinės atskirų etnosų ypatybės, istoriniai laikmečio reikalavimai. Individualybės išraiškos, kūno ir dvasios darnos ten buvo nedaug. Didžiosios kinų tautos imperatoriaus laikais svetima buvo viskas, ką mes vadiname dvasingumu: moralė, jausmai, menas ir kūno kultūra. Kinijoje klestėjo imperatoriaus galios garbinimo kultas, slegiantis visą tautą, o kūno kultūra buvo pajungta gyvenimo būdui ir pasireiškė istoriškai charakteringomis įvairiomis savigynos formomis, kas iš dalies tebegyvuoja ir dabar. Bemaž nebuvo vietos individualybės išraiškai, kūno ir dvasios darnai. Skirtingai nuo Kinijos, Indijos tautoms būdingos dvasinės savybės - fantazija, jausmas. Žmogaus fizinis grožis buvo suprantamas kaip gamtos kūrinys. Buvo suteikiama laisvė individualybės išraiškai, kūno ir dvasios darnai. Persų karalystėje fizinis grūdinimas buvo viena iš svarbiausių auklėjimo priemonių. Tai būdinga arabams iki šiol. Senovės Graikijoje fizinių pratimų ir sporto tikslas buvo kūno tobulinimas, kad individualybė, kuri yra graikiškojo charakterio esmė, būtų graži. Tai tobulumas, kur kiekvienas galėjo parodyti savo sugebėjimus. Laisvė individualybės išraiškai, kūno ir dvasios darnai buvo suteikta. Spartoje, skirtingai nuo Atėnų, vyravo karinga ir žiauri asmenybės ugdymo sistema. Fiziniai pratimai, tapę karinio rengimo priemone, palaipsniui prarado dorovinę prasmę ir humanišką paskirtį. Nebuvo vietos individualybės išraiškai, kūno ir dvasios vienovei. Toks fizinių pratimų bei sporto supratimas buvo romėnų, germanų kryžiaus karų, viduramžių laikotarpiais. Nebuvo nei individualybės išraiškos, nei kūno ir dvasios darnos. Taigi pastebime, kad visos ilgos žmonijos istorijos metu žmogaus tobulumas buvo reikalingas valstybei (ne tiek žmogui) ir jo dorovinė paskirtis buvo pamiršta. Daugeliu atvejų fizinis pasiruošimas buvo nukreipiamas smurtui prieš kitas tautas. O ko mus moko naujausi amžiai? Ar suprantame prieš ką ir kam tarnauja kūno kultūra, kurios pagrindinis tikslas pavadintas taip gražiai - sveikatingumas? ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-03-05
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis14 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis28.15 KB
AutoriusTixiro
Viso autoriaus darbų7 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kuno kulturos mokytojo ugdomosios veiklos ypatumai dirbant su jaunesnio amziaus vaikais [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 14 puslapių 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 2 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą