Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>3-4 metų vaikų sakytinės kalbos ypatumai ir ugdymas
   
   
   
2
naudingas +2 / nenaudingas 0

3-4 metų vaikų sakytinės kalbos ypatumai ir ugdymas

  
 
 
12345678
Aprašymas

Įvadas. Vaiko sakytinė kalba ir jos lavinimo galimybės. Jei trokštate iškalbingo mažylio. Žaidimų, pasakų ir eilėraščių panaudojimas kalbos ugdymui.

Ištrauka

Darželis - nedidelis žingsnis iš namų aplinkos į kiek kitokią erdvę.
Jūsų vaikutis pamažu darosi nepriklausomas. Jam tenka daug mokytis: bendrauti su kitais vaikais ir suaugusiais, pritapti prie grupės, palaukti savo eilės, pažaidus susitvarkyti žaislus, pačiam apsirengti, kalbant aiškiai formuluoti mintis ir daug kitų dalykų. Beje, visa tai tenka išmokti ir tiems vaikučiams, kurie, būdami darželinio amžiaus, auga namuose.
Juk tretieji - šeštieji gyvenimo metai yra tarsi treniruočių etapas. Jo metu vaikelis įvairiapusiškai ugdomas. Mokydamasis, bendraudamas, smalsaudamas jis pamažu plečia savo pasaulėlį ir taip ruošiasi startui į mokyklą.
Maži vaikai visada smalsūs, betarpiški, konkrečiai mąstantys, trokštantys patekti į suaugusiųjų pasaulį. Vienas iš raktų - kalbinė raiška.
Kalba yra vienas iš svarbiausių psichikos komponentų. Psichologų ir fiziologų įrodyta, kad žodis, kalba vienaip ar kitaip dalyvauja visose žmogaus psichikos apraiškose.
Vaiko mąstymo raida susijusi su jo kalbos tobulėjimu. Kaip plytą būtų sunku padaryti, neturint formos, taip ir mintį sunku išreikšti, neturint atitinkamų žodžių ir gramatikos priemonių. Kalba yra minties reiškimo forma. Tik tada, kai mintis išreikšta žodžiu, ji yra aiški ir tampa realybe kalbančiam ir kitiems – klausantiems.
Pati svarbiausia kalbos funkcija yra komunikacinė. Kalbos dėka bendraudami žmonės gali tiksliai informuoti vieni kitus apie savo jausmus, norus, ketinimus, kilusius sumanymus, mintis.
Vaikas išmokęs kalbėti, praplečia savo betarpišką patyrimą, besirėmusį tik pojūčiais ir suvokimu. Bendraudamas su aplinkiniais, mokydamasis ir dirbdamas, įvaldęs kalbą, per ją gali įtvirtinti ir perduoti aplinkiniams savo asmeninę patirtį.

Daugelis vaikų ateina į darželį mokėdami kalbėti. Su jais buvo kalbamasi, jų klausomasi, jų artimieji skatino juos taisyklingai tarti ir taisė klaidas. Toks bendravimas vyksta pastoviai ir ilgainiui, vaikams mokantis bendrauti, plečiasi. Darželyje vaikai turi gilinti jau įgytas žinias, kad, nepriklausomai nuo kultūros, ankstesnės patirties ir kalbos mokėjimo, susidarytų tvirtą teigiamą nuomonę apie save, pasijustų esą kalbėtojai, skaitytojai, rašytojai .
Trečiais gyvenimo metais ir kiek vėliau labai intensyviai auga vaiko aktyvusis žodynas. Jis, mokėdamas vis daugiau žodžių, gali geriau savo suvokinius paversti simboliais. 3-4-metais ateina tartum antras "autonominės" kalbos periodas, kai vaikas visai savarankiškai kuria naujus žodžius. Svarbu, kad vaikas pradeda suvokti žodžių reikšmės niuansus. Vaikas žaidžia kalbos darybos priemonėmis, lavina savo sugebėjimą jas taikyti naujų žodžių kūrimui.
Pats vaikas turi biologinius kalbos pagrindus, geba mėgdžioti, turi kalbinę intuiciją. Taigi jam dera tik padėti, o ne perdėtai vadovauti, reglamentuoti, įrėminti jo kalbą. Pasak A. Maceinos, "vaikas kalbėti neišmoksta, o pradeda". Mažo žmogaus kalbą tiesiogiai veikia socialinė, kultūrinė patirtis. Kuo aplinka palankesnė, tuo geresnės sąlygos vaiko kalbos raidai. Be to reikia sudaryti sąlygas ugdyti vaiko kalbinę raišką susiejant ją su grafine, plastine, muzikine, mimikos ir gestų išraiška. Kalba apskritai suvokiama kaip daugialypis fenomenas. Vaikystėje jos reikšmė labai didelė. Išlavinta kalba išlaisvina žmogaus mintis, kartu ir drausmina, skatina ir plėtoja mąstymo procesus, padeda vaikui įsilieti į tautos kultūrą, formuoja ir padeda išsiskleisti vaiko individualybei, skatina kūrybingumą, vaizduotę, ugdo estetinį skonį, aktyvina vaikus, padeda išreikšti mintis, jausmus, bendrauti ir bendradarbiauti. Kalbos ugdymo turinys aprėpia ir jau esamą vaiko patirtį, ir tai, ką jis dar patirs, suvoks, išmoks.
Lavinant kalbą, svarbu nepamiršti, kad vaikai yra skirtingi. Vieni ima kalbėti anksčiau, kiti vėliau. Vaikai iš mišriu šeimų vientiso kalbos pagrindo neturi, taip pat yra tokių, kurie turi ydingą kalbėseną, todėl negalima kelti visiems vienodų reikalavimų.
Manoma, kad pagrindiniu kalbos ugdymo metodu turi tapti kasdieninis bendravimas įvairios veiklos metu. Be to, ugdant vaikų kalbą, turėtų vyrauti žaidimo principas: vaikai turi būti skatinami visaip tirti, "bandyti", sieti kalbą , judesį, muziką. Tam ypač tinka smulkioji tautosaka (garsų mėgdžiojimas, greitakalbės, pajuokavimai, žaidimai).
Vaikai nuolat turi girdėti gražią, taisyklingą kalbą, patys turi būti skatinami kalbėti ir, žinoma, būti išklausomi. Suaugusiųjų kalba, tampanti vaikui pavyzdžiu, modeliu, yra viena svarbiausių ugdymo priemonių. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-05
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis12.99 KB
AutoriusInga
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasEdukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word 3 4 metu vaiku sakytines kalbos ypatumai ir ugdymas [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+2
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą