Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Didaktinių žaidimų panaudojimo galimybės matematiniams vaizdiniams formuoti ikimokykliniame amžiuje
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Didaktinių žaidimų panaudojimo galimybės matematiniams vaizdiniams formuoti ikimokykliniame amžiuje

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Didaktinių žaidimų samprata. Didaktinių žaidimų svarba matematikos mokymo procese. Didaktiniai žaidimai, formuojantys matematinius vaizdinius. Išvados.

Ištrauka

Mokant ikimokyklinukus elementarių matematikos vaizdinių, svarbu ne tik mokymo turinys, bet ir mokymo metodai. Vaikas ypač aktyvus būna žaidimų metu, taigi yra naudinga matematinius vaizdinius perteikti žaidimo forma.
Kaip teigia A. Gučas (1990), ikimokyklinio amžiaus vaikas beveik visą laiką praleidžia žaisdamas. Net rimtuose darbuose, uždaviniuose, kuriuos vaikui paveda suaugusieji, jis tuojau randa žaidimo elementų, kurie darbą paįvairina ir daro įdomesnį. Tai pagrindinė ikimokyklinuko veikla. A. Gučas (1990) pamini, jog vaikystės žaidimai padeda sukaupti patyrimą, susidaryti veiklos įgūdžius, suprasti suaugusiųjų žmonių santykius, į juos įsijausti, vaizduote ir mąstymu pagilinti jutiminį tikrovės suvokimą, be to žaidžiant lavėja vaiko fizinės ir psichinės funkcijos, jis įgyja dalykinių žinių, nes geriau pažįsta tikrovę, ją perkuria kaip ir darbo procese.
,,Žaidimas yra vaiko kalba, o žaislai – žodžiai, žaidimas yra procesas; jis skleidžiasi, plėtojasi vaikui augant ir kartu plėtojant vaiko psichofizinį potencialą" (Štitilienė, Gedrikienė 2001, p. 53). Žaidimas, kaip mokymo būdas, atitinkantis vaiko ypatumus, įtraukiamas į matematikos pamokėles, o žinios perteikiamos žaidimo forma. O. Monkevičienė (1993) žaidimą įvardija kaip ypatingą vaiko veiklą, kylančią iš vidinės traukos, poreikio ką nors veikti, pasiekti. Žaidimą, pasak autorės, dar galima pavadinti ypatinga vidine vaiko būsena, todėl, kad jis visada yra natūralus, laisvas, teikia vaikui malonumą. ,, Svarbiausias dalykas žaidime vaikui yra pats žaidimo vyksmas, galimybė veikti. Todėl žaidimas – tai tarsi vaiko saviauklos, lavinimosi bei savo ryšių su aplinka organizavimo ir formavimo mechanizmas, būdas"(Monkevičienė, 1993, p. 40).


Didaktiniai žaidimai – tai suaugusiųjų parengti žaidimai, turintys numatytus lavinimo tikslus ir visai aiškius uždavinius. Tokios priemonės gali būti skirtos vaikų suvokimui arba mąstymui lavinti, teigia A. Gučas (1990). Pasak autoriaus, žaidimo eiga ir rezultatai yra iš anksto numatyti, žaidėjai turi aiškius uždavinius. Didaktiniai žaidimai yra perėjimas iš laisvo vaikų žaidimo į suaugusiųjų reglamentuotą veiklą.
Didaktiniai žaidimai – savita ikimokyklinio amžiaus vaikų mokymo, auklėjimo priemonė, atitinkanti šio amžiaus vaikų ypatybes, be to dar yra patraukli vaikų veiklos forma, organiškai jungianti mokymo ir žaidimo elementus, teigia Z. Kontautienė (1981). Z. Kontautienė (1981) teigia, jog A. Usova yra ne kartą akcentavusi, kad didaktiniai žaidimai kartu su pamokėlėmis, didaktinėmis pratybomis bei mokomosiomis ekskursijomis sudaro vientisą organizuoto mokymo sistemą. Todėl labai svarbu šiuos žaidimus racionaliau panaudoti vaikų ugdymo procese, numatyti jų turinį bei funkcijas. Didaktiniai žaidimai padeda vaikams ne tik ugdyti pojūčius ir suvokimą, formuoti vaizdinius, įgyti žinių, bet ir auklėja. Didaktinis žaidimas – svarbi vaikų gyvenimo organizavimo forma, vaikų visuomenės formavimo priemonė. Z. Kontautienė (1981) pamini, jog V. Avanesova nurodė plačias didaktinių žaidimų panaudojimo galimybes organizuotame mokyme, perteikiant tokį programos turinį: elementarių matematinių vaizdinių formavimas, kalbos ugdomas, sensorinis lavinimas, supažindinimas su gyvosios ir negyvosios gamtos bei kai kuriais visuomeninio gyvenimo reiškiniais. Didaktinis žaidimas – tai vieninga poveikių sistema, formuojanti žinių poreikį, tobulesnius pažintinius mokėjimus ir įgūdžius. Taip pat Z. Kontautienė (1981) pabrėžia, jog yra įdomi L. Vengerio vadovaujamų mokslininkų didaktinių žaidimų, žaidimų – pratybų sistema, supažindinanti vaikus su spalva, forma ir dydžiu. Šios sistemos lavinimą sudaro šiuolaikinė sensorinio vaikų lavinimo samprata, ikimokyklinio vaikų amžiaus vystymosi tyrimai. Žaidimai pateikiami palaipsniui – kiekvienas sekantis žaidimas remiasi anksčiau įgytais mokėjimais ir įgūdžiais. Z. Kontautienė (1981) teigia, jog didaktinių žaidimų tikslas – ne tik lavinti vaikų protinius sugebėjimus, turtinti jų pažintinę veiklą, bet ir auklėti juos ir lavinti, mokyti gyventi kolektyve. Tačiau, autorės nuomone, efektyviai panaudoti didaktinius žaidimus galima laikantis tam tikrų reikalavimų: kiekviename žaidime turėtų būti būtinos vaikus dominančios, jų interesus atitinkančios, aktyvios proto veiklos reikalaujančios užduotys be to būtina vengti sauso didaktizmo – kiekviename žaidime turi būti gausu žaidimo veiksmų, žaidimas turi būti nuspalvintas teigiamomis emocijos, pačių vaikų išmone. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-04-19
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai6 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis15.84 KB
AutoriusIeva
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasEdukologijos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Didaktiniu zaidimu panaudojimo galimybes matematiniams vaizdiniams formuoti ikimokykliniame amziuje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • Šiaulių Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą