Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Šeimos įtaka vaiko socializacijai (2)
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Šeimos įtaka vaiko socializacijai (2)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Šeimos sąvoka. Šeimos funkcijos. Veiksniai, įtakojantys vaiko socializaciją šeimoje. Išvados.

Ištrauka

Socializacija – (lot. socialis – visuomeninis) individo tapimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe. Ji apima tikslingą, visuomenės kontroliuojamą poveikį individui (auklėjimas) ir stichinius asmenybės formavimosi procesus (Lietuvių tarybinė enciklopedija, 1983). Naujagimis, atėjęs i šį pasaulį, neatsineša jokios socialinės patirties. Tačiau jau pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais vaikas junta stiprų poveikį bendrauti su tėvais ir aplinkiniais žmonėmis, todėl šeimos įtaka vaiko gyvenime yra labai svarbi. Juk kasdien, nuo ryto iki vakaro, šeima prieš vaiko akis atskleidžia pačius įvairiausius elgesio įpročius, savotišką žodyna, savo gestus ir manieras. Jų poveikyje nejučia vaikas įtraukiamas į socialinius santykius, kurie vėliau sudaro amenybės turinį (J. Bikulčius, 1995). Z. Bajoriūno (1997) nuomone, šeima yra pirminė visuomenės ląstelė, nes joje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai. Kaip teigia I. Leliūgienė (2002), šeima ir yra pagrindinis socializacijos veiksnys, kurio dėka vaikas įgyja esminių socialinių žinių, susiformuoja įgūdžius bei gebėjimus, perima vertybes ir idealus, taisykles ir normas, kurios yra būtinos gyvenant vaiką supančioje aplinkoje. Kaip teigia autoriai Broom L., Bonjean Ch. M., Broom D. H. (1992), pačioje socializacijoje vyksta du procesai, kurių pirmas yra procesas, kurio metu vaikai išmoksta būti pilnaverčiais savo visuomenės nariais. Be to, socializacija yra savęs atskleidimo procesas, nes visuomenėje augantis žmogus pamažu įgyja savęs sutapatinimo jausmą, įvairių savybių. Socializacija kuria ir formuoja individualią asmenybę nuo gimimo iki mirties.
Autorių Broom L., Bonjean Ch. M., Broom D. H. (1992) nuomone, vaikas jau nuo pat gimimo atrodo pasirengęs mokytis sociališkai ir jam būdingas socialumas. Vos gimusį kūdikį supa žmonės, kurie bendrauja su juo ir tenkina vaiko pagrindinius poreikius. Juk vaikas net pirmosiomis savo gyvenimo savaitėmis mėgina mėgdžioti tai, ką mato (iškiša liežuvį, suraukia antakius). Bendravimas, J. Litvinienės (2002) nuomone, yra vaiko socializacijos sąlyga, kuri formuoja socialinę patirtį, skatina vaiko psichinį ir fizinį vystymąsi. Taigi pirmuosius socializacijos įgūdžius vaikas įgyja šeimoje, bendraudamas su šeimos nariais.
Autoriaus K. Miškinio (2003. p. 21) nuomone, "šeimoje lemiamą vaidmenį vaidina tėvai, nes šeima yra tobuliausias vaiko auginimo ir auklėjimo institutas, kuriame auklėjimas yra nenutrūkstamas ir nuolat koreguojamas". Jo nuomone, vaikas stebi ir perima šeimos gyvenimo būdą, šeimos narių dorovinę ir dvasinę kultūra, elgesio normas, veiklos ir bendravimo būdus. Juk tėvų santykiai, požiūris į gyvenimą, save, darbą yra nepakeičiama terpė socializuoti ir auklėti vaikus.

Z. Bajoriūno (1997) nuomone, šeima yra pirminė visuomenės ląstelė, nes joje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai. Jo nuomone, šeima yra ne tik raginimas gyventi, bet ir gyvenimas. J. Bikulčiuas (1995) teigimu, šeima yra svarbiausiųjų civilizacijos institucijų. Šeima yra visokio žmogiško visuomeniniam gyvenimui pasirengimo centras, centras į atsakingumą, į simpatiją, į savęs kontrolę, į tarpusavio toleranciją ir auklėjimą. Autoriaus nuomone, pirmuosius žmoniškumo pradus vaikai išsiugdo būtent šeimoje. "Šeima moko vaikus mylėti žmogų, kaip autonomišką absoliučią vertybę, kai stengiamasi nepažeisti žmogaus vertės jausmo ir laisvių" (J. Bikulčius, 1995, p. 5). Šeimą panašiai apibūdina ir autorius V. Jakavičius (1998), nes teigia, jog šeima yra pirmoji žmogaus ugdymo institucijų. Be to, šeima ryškiai paženklina visą žmogaus brendimo laikotarpį ir tai, kad šeimoje įgyta patirtis atsiliepia visam žmogaus gyvenimui.
Kaip teigia K. Miškinis (2003), šeima nėra paprasta bendruomenė, ji yra asmenų bendrija, kurią sieja giminystės, tarpusavio priklausomybės, atsakomybės ir globos saitai, patvirtinti įstatymine ir socialiai pripažinta tvarka. Panašiai teigia ir Z. Bajoriūnas (1997), kad šeima – tai santykis tarp žmonos ir vyro, tėvų ir vaikų. Kad šeima yra pagrįsta santuoka arba kraujo giminyste, kurios narius sieja buities bendrumas, tarpusavio moralinė atsakomybė ir savitarpio pagalba. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-15
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai14
Dydis21.88 KB
AutoriusLina
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasMondeikienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Seimos itaka vaiko socializacijai (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Mondeikienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą