Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokymosi motyvacijos skatinimas (2)
   
   
   
-1
naudingas 0 / nenaudingas -1

Mokymosi motyvacijos skatinimas (2)

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Motyvacijos sąvoka. Mokymosi motyvacija, veiksniai ir žadinimo būdai. Kauzalinė atribucija mokymosi motyvacijoje. Mokytojų požiūrio į moksleivių mokymosi sėkmės (nesėkmės) priežastis įtaka moksleivio mokymuisi. Sėkmės motyvo vaidmuo mokymosi motyvacijoje. Kitų motyvų vaidmuo mokymosi motyvacijoje. Klasės ir aplinkos poveikis mokinių motyvacijai. Psichologinių motyvacijos teorijų reikšmė mokyklos praktikai. Bihevioristinė motyvacijos teorija. D. McClelando poreikių teorija. A. Maslow teorija. Tikslo teorija. Intrinsyvinės teorijos. Apsisprendimo ir pakilumo teorijos. Tyrimas. Išvados.

Ištrauka

Žodis motyvacija yra kilęs iš lotyniško žodžio "morere" – judinti, skatiti.
Motyvacija - tai veiksmų bei elgesio žadinimas ir skatinimas, vykstantys žmogaus psichikoje. Motyvai – veiksmų skatuliai, lemiantys jų pobūdį ir kryptį. Jie visada yra susiję su kuriuo nors stipriu poreikiu.
Motyvas – tai, kas atspindi žmogaus psichikoje vaizdo ar minties pavidalu ir nukreipia jo elgesį taip, kad būtų patenkintas tam tikras poreikis. Pavyzdžiui pirmokas įsivaizduoja, kaip jo geru pažymiu džiaugsis mama, ir dar atkakliau mokosi pamokas.
Motyvacija apima žmogaus poreikius, troškimus ir įsisąmonintus norus, interesus ir polinkius, vertybes, pažiūras ir įsitikimus. Kartais motyvacinę jėgą įgyja jausmai ir emocijos arba charakterio bruožai.
Motyvacija perkelia mus iš nuobodulio į susidomėjimą, sukelia mumyse energiją ir padeda ją nukreipti viena linkme.
Mokymosi motyvacija padeda mokiniui orientuotis į tikslą, suvokti, kiek laiko reikės tikslui pasiekti, ar reikės pastiprinimo ir kokio, aktualizuoja būtinas mokinio žinias, sugebėjimus ir įgūdžius, pažadina jo jautrumą pagalbai iš išorės, turi įtakos mokymosi kokybei ir mokymosi pasekmėms.
Motyvacija sąlygoja mokymosi rezultatus, dalyvaudama pasirenkant ir įsisąmoninant konkrečius mokymosi tikslus bei būdus. Mokinys, suformulavęs ir įsisąmonines mokymosi tikslą, savo valios, proto ir jausmų energiją nukreipia konkrečiam veiksmui atlikti. Motyvai sukuria bendrą nusiteikimą mokytis, o nuo tikslų priklauso, kokie bus konkretūs mokymosi veiksmai.
Mokėjimas atrasti ir suformuluoti konkrečius mokymosi tikslus rodo mokinio motyvacijos brandumą.
Santykis tarp motyvų ir veiklos sėkmės galimybių atsispindi mokinio išgyvenimais. O.Tichomirovas įrodė, kad stipriausios emocijos būna, kai vadovaujamasi išoriniu arba siaurų rezultatų, vidiniu, mokymosi motyvu.
Sėkmingam ir sparčiam mokymuisi būtinas emocinis komfortas ir tam tikra emocijų sankaupa.
Vaiko noras mokytis stiprėja, kai:
- mokykloje jauku ir malonu;
- jis nepavargsta ir visada darbingas;
- per pamokas patiria sėkmės ir bendradarbiavimo džiaugsmą;
- vis nauja mokymosi medžiaga ir patraukli mokymosi forma patenkina jo smalsumą.
Tuomet bręsta ir mokymosi motyvacija. Nesekmės, neadekvatūs mokytojo vertinimai, meilės stoka sukelia vengimo motyvaciją ir susilpnina vaiko norą mokytis.
Tyrinėjant moksleivių mokymosi motyvaciją, naudinga skirti dvi jos dalis: turinio ir dinaminę.
Psichologai motyvų sistemoje skiria tokius motyvacijos turinio požymius:
- asmeninė mokymosi prasmė, susijusi su noru mokytis;
- mokymosi motyvo turinys ir jo vieta bendrojoje asmens motyvacijos sistemoje;
- motyvo veiksmingumas, susijęs su savarankišku atsiradimu bei pasireiškimu;
- motyvo įsisąmoninimo laipsnis ir mokymosi motyvo išplitimas į kitas veiklos sritis.
Dinaminiai motyvo požymiai yra patvarumas, modalumas, susijęs su asmenybę stiprinančiomis arba silpninančiomis emocijomis, stiprumas.
Taigi motyvacija – tai asmens vidinis dalykas, tai negali būti stebinys. Vis dėl to patyrę mokytojai supranta motyvacijos reikšmę ir žino, kad tai vienas iš svarbesnių mokinio elgesį lemiančių veiksnių.[2]

Bene kiekvienas psichologas pateikia savąjį mokymosi motyvo apibrėžimą. Vienas labiausiai pagarsėjusių mokymosi motyvų apibrėžimas siejamas su rusų mokslininko A. Leontjevo vardu. Pastarasis mokymąsi laiko veikla tik tada, kai patenkinamas pažinimo poreikis. Žinios šiuo atveju pasireiškia kaip motyvas, kuriame slypi pažinimo poreikis.
Daugelis pritaria L. Božovič nuomonei, jog mokymosi motyvu galima laikyti visa tai, kas skatina moksleivio aktyvumą mokymosi procese, ir moksleivių mokymąsi lemia įvairių motyvų sistema. Kiekvieno moksleivio motyvacijos sfera individuali: vieni motyvai joje dominuoja, kiti neturi savarankiškos reikšmės. Visi mokymosi motyvai skirstomi į dvi grupes: vieni susiję su mokymosi turiniu, o kiti nulemti plačių santykių su aplinka. Nustatyta dėsninga motyvų kaita mokykliniame amžiuje. Pradinėse klasėse dominuoja socialiniai motyvai, susiję su naujo – moksleivio – statuso įgijimui. Taip pat stiprūs pažintiniai interesai. Šitie motyvai lemia teigiamą moksleivių požiūrį į mokymąsi. Trečioje klasėje daugelis moksleivių pradeda bodėtis mokyklinėmis pareigomis, krenta mokytojo autoritetas, patenkintas moksleivio statuso poreikis. Pamažu stiprėja domėjimasis bendraamžių nuomone, formuojasi bendravimo poreikiai. Paauglystėje dominuoja poreikis įsitvirtinti klasės kolektyve. Vyresniųjų moksleivių mokymąsi labiausiai veikia poreikiai, susiję su praktiniais gyvenimo tikslais, profesijos pasirinkimu.
A. Juška (1976) nustatė tokius paauglių mokymosi motyvų lygmenis: 1) ateities motyvas (noras įgyti tam tikrą profesiją, turėti galimybę mokytis aukštojoje mokykloje, išaugti išsilavinusiu žmogumi, būti naudingu savo tėvynei); 2) prestižo motyvas (geru mokymusi siekiama užimti garbingą vietą klasės, mokyklos kolektyve, šeimoje, tarp artimųjų); 3) pažintiniai interesai kaip mokymosi motyvas (mokomasi, kai įdomiai, patraukliai dėstoma, kai atskleidžiamas naujas, nepatirtas pasaulis, kai įgytos žinios pasirodo svarbios praktikoje, kai įveikus sunkią užduotį, jaučiamas pasitenkinimas); 4) pareigos motyvas (jis nusakomas asmenybės vietos gyvenime, visuomenėje suvokimu, pasirengimu vykdyti visuotinai priimtas moralės normas, pasiruošimu naudoti jėgas, reikalingas sunkumams įveikti); 5) mėgstamo, gerbiamo žmogaus įtakos motyvas; 6) prievartos motyvas (mokymasis, siekiant išvengti galimų nemalonumų). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-03
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai3 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis44.14 KB
AutoriusDiana
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2005 m
Klasė/kursas3
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokymosi motyvacijos skatinimas (2) [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • 3 Klasė/kursas
  • 2005 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
-1
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą