Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Tradicijų įtaką vaiko auklėjimui
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Tradicijų įtaką vaiko auklėjimui

  
 
 
1234567891011
Aprašymas

Įvadas. Tautinės kultūros svarba ugdyme. Šeimos puoselėjamų tradicijų įtaka vaiko auklėjimui. Tautos kultūros perdavimo galimybės šeimoje. Tautos kultūros ir tradicijų ugdymo formos ir būdai ikimokykliniame amžiuje. Išvados.

Ištrauka

Šiandien, kai didėja komercializacijos įtaka, takoskyra tarp įvairių visuomenės grupių, tautos kultūros puoselėjimas – bene viena tautą jungianti gija, kurios vertybinės orientacijos mena kartų išmintį, gyvenimo būdą bei laiko cikliškumą ir istorijos vingius.
Tautos kultūros puoselėjimas moderniame pasaulyje - kaip atgaiva, kuri sutelkia bendruomenę, siekiančią vienų interesų, skatina domėjimąsi praeitimi, norėdami dar geriau suvokti žmonijos ir tautos pažangos raidą, jos etapus bei priežastis.
Vaikų ugdyme tautinės kultūros perdavimas – viena iš sudėtinių ugdymo dalių. Ikimokyklinio ugdymo įstaiga turi galimybę nuo ankstyvojo vaikų amžiaus formuoti požiūrį į tradiciškumą, ritualų svarbą, apeigų prasmę, neatsiejamai tęsdama tautines tradicijas kartu su vaiko šeima.
Vaikų ugdymo klausimus bei visuminio ugdymo sampratą gvildeno V. Aramavičiūtė (1998), L. Jovaiša (1999). Apie tautinės kultūros puoselėjimo svarbą, tradicijų panaudojimą auklėjime ir galimybes ikimokykliniame vaikų amžiuje kalbėjo Z. Bajoriūnas (1990), A. Maceina (1991), V. Čižiūnas (1993), L. Jovaiša (1999), I. Dirgėlienė (1999), V. Rudavičienė (2002) bei daugelis kitų autorių.
Kokį vaidmenį šiandien vaikų ugdyme vaidina tautinis ugdymas? Kokie tautinio ugdymo būdai ir fromos galimi nuolat besikeičiančioje visuomenėje? Į šiuo klausimus šiame darbe ieškota atsakymų.
Šio darbo tikslas – išanalizuoti tradicijų įtaką vaiko auklėjimui ir galimybes.
Uždaviniai:
1. Išnagrinėti tautos kultūros santykį su šiuolaikine kultūra ir atskleisti tautinio auklėjimo idėjas Lietuvoje.
2. Pagrįsti tautinio auklėjimo šeimoje svarbą.
4. Išnagrinėti tautos kultūros pradmenų įtaką ikimokyklinio amžiaus vaikams .


Seniai edukologijos objektas apibrėžiamas kaip žmogaus ugdymas. Ugdymas – tai asmenybės savikūrą skatinantis žmonių bendravimas sąveikaujant su aplinka ir kultūros vertybėmis.
Ugdymas – tai bendroji pedagogikos kategorija. Pačią sąvoką suformavo St. Šalkauskis. Jo nuomone, ugdymas – ugdytojo ir ugdytinio pedagoginė sąveika, turinti tikslą. Tuo pedagoginis bendravimas skiriasi, nes yra kryptingas: ugdytojas sąveikaudamas su ugdytiniu, veikia pastarąjį tam tikru tikslu. Tokio kryptingo bendravimo dėka išmokstama:
• Orientuotis pasaulyje.
• Bendrauti.
• Dirbti (Aramavičiūtė V. , 1998).
L. Jovaiša teigia, kad ,,ugdymas – tikslinga ugdytojo ir udgytinio sąveika, gėrybėmis brandinanti žmogaus biofizinę sandarą, psichiką, santykius, kultūrą ir dvasią" (Jovaiša L., 2001, p.104).
Išorinė tautos apraiška yra tautiškumas. Jis reiškiasi tuo, kuo būdingas tautos savitumas – jos individualybė: etniniu tipu, gimtąja kalba, papročiais, siekiais ir t. t. . XX amžiaus įvairių krypčių pedagogikoje (filosofinėje, psichologinėje, religinėje) ugdymo uždaviniai skiriasi turiniu, kurį įtakoja visuomenės gyvenimas, politika, kultūra, valstybės valdymo struktūra, pačių mokinių ir jų tėvų poreikiai.
Stasys Šalkauskis auklėjimą tautai suskirstė į šias sritis: tautišką, tautinį, patriotinį, nacionalinį, tarptautinį, antitautinį, visuomeninį. Pasak filosofo, tautišku auklėjimu galima specialiai vadinti tautinės lyties realizavimą naujosiose kartose (Šalkauskis St., 1992, p.15).
Naudojantis auklėjimo sąvoka plačiąja prasme, tautinį auklėjimą galima pristatyti kaip pedagoginį veikimą. Pripažindamas gamtinės, ekonominės, kultūrinės tautos gyvenimo aplinkos įtaką etniniams žmogaus tipui, L. Jovaiša akcentuoja fizinį lavinimą, tautinius šokius ir žaidimus, kaip ypač vertingą priemonę etniniam tipui išsiskleisti ir dvasios jėgoms pasireikšti (Jovaiša L., 1995).
A. Maceina itin populiarino tautinės praeities atgaivinimo, tradicijų, švenčių, tautinių šokių, turinčių ,,bendražmogiško džiūgavimo pobūdį, atgaivinimą, mokant pajusti savo ryšį su kitais ir kartu sutelkti žmones bendram gyvenimui ir bendrai kūrybai" (Maceina A., 1991, p.46). A.Maceina itin akcentavo dorovinę asmenybės brandą ir, žinoma, siejo ją su tikėjimu. Turime pažymėti, kad A.Maceina sukūrė savitą asmenybės ugdymo prgramą, teigusią, kad visuomenės gyvenimą gali pakeisti dorovinis krikščioniškos asmenybės tobulinimas, kad būtent tokios orientacijos asmenybė gali nulemti krašto kultūrą ir jo likimą. "Patriotizmas šiuo atžvilgiu yra tautinė savimeilė" (Maceina A., 1991, p.271). ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-10
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai16
Dydis20.88 KB
Autoriusdika
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2006 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasUzdila
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Tradiciju itaka vaiko auklejimui [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 2 Klasė/kursas
  • Uzdila
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą