Spausdintinių šaltinių, kaip mokymo metodo, naudojimas pamokoje

Įvadas. Spausdintų šaltinių naudojimas. Percepciniai mokymosi metodai. Mnemoniniai mokymosi metodai. Mentaliniai mokymosi metodai. Naudojimasis pirminiais šaltiniais. Periodinės spaudos panaudojimo metodas. Grožinio kūrinio teksto naudojimas. Naudojimasis žinynais. Išvada.

Pedagogika kaip mokslas yra teorija. Teorija nustato ugdymo dėsningumus ir principus, renka, atnaujina žinias apie ugdymą. Pedagogika kaip mokslas turi atlikti tris reikalavimus: 1. turi būti tyrimo objektai, vaikas, pedagogas kai yra objektas ugdymo požiūriu, 2. turi turėti metodus pažinimo objektui atskleisti, 3. nuolat atnaujinti žinias apie vaiko ugdymą. Pedagogikos pagrindas yra ugdymo praktika. Praktikos sėkmę lemia žmogaus gebėjimai, veiksmų atlikimas, todėl vakarų šalyse pedagogika laikoma menu. Teorinė pedagogika laikoma dėsnių ir principų kūrimas. Pedagogikos menas - tų principų taikymas. Taigi pedagogika yra menas
pedagoginės veiklos prasme ir mokslas kaip ugdymo teorija. Pagrindinė sąvoka yra ugdymas. Lavinimas auklėjimas, mokymas yra siauresnės sąvokos, kurios sudaro ugdymą. Ugdymas - fizinių, psichinių intelektinių žmogaus galių tobulinimo procesas, kurio metu ugdytinis bendraudamas su ugdytoju įgyja fundamentalių žinių: elgesio įpročių, tapatina save su kitais. Ugdymas yra ilgalaikis procesas. Prasideda nuo gimimo ir eina iki gyvenimo pabaigos. Pedagogika - mokslas apie ugdymą. Mokymas – savarankiškas žinių įgijimas. Atlieka dvi funkcijas: lavinimo ir auklėjimo. Lavinimas – mokinio sugebėjimų, fizinių, protinių veiksmų atlikimas. Lavinimas yra mokymo rezultatas. Pagal tikslą yra bendrasis, politechninis ir profesinis. Lavinimas nukreiptas į protą, auklėjimas - į širdį ir valią. Auklėjimas- vertybių ugdymas. Turi baigtis saviaukla (individo santykis su savimi). Švietimas - mokymo ir ugdymo įstaigų institucijų visuma. Mokymas turi baigtis mokymusi.

Spausdintų šaltinių naudojimas
Kuo reikšmingi spausdintų Šaltinių taikymo metodai? Kokie galimi vadovėlio panaudojimo per pamokas būdai? Kas sunkiausia pasitelkiant pirminius šal-tinius?
Kada per pamokas tikslinga pasitelkti periodinę spaudą? Per kurias pamokas ir kokiais tikslais naudotina grožinė literatūra? Kokie svarbiausieji mokytojo vadovavimo naudojant spausdintus Šaltinius momentai?
Esmė ir svarba Spausdintų šaltinių naudojimas — tai tokie mokymo metodai, kai mokiniai, gavę tam tikras užduotis, jas savarankiškai atlieka naudodamiesi spausdinta medžiaga. Naudojimosi spausdintais Šaltiniais metodai — atskira, savita mokymo
metodų grupė. Šie metodai susiję su tam tikromis mokslinio darbo formomis, jų esmę sudaro savarankiškas mokinių darbas. Jie padeda formuoti savarankiško žinių įgijimo įgūdžius, skatina mąstymą, vaizduotę ir pažinimo interesus, reikalauja didesnių proto pastangų, aktyvios veiklos. Mat gavę savarankiškam darbui užduotis, mokiniai turi atlikti tam tikrus veiksmus, kuriais ir įvykdo tas užduotis, todėl vertinami ir pagal sprendimo kokybę, ir pagal pasirinktą sprendimo būdą. Todėl naudojimasis spausdintais Šaltiniais daugiau domina iš-prususius mokinius, nors, kita vertus, verčia dirbti ir silpnesniuosius. Šių šaltinių naudojimas reikalauja ir aktyvaus bei kūrybingo mokytojo vadovavimo: jis turi parinkti tinkamas, neretai individualias užduotis, stebėti ir reguliuoti mokinių darbą, įvertinti rezultatus. Kadangi po savarankiško darbo paprastai medžiaga apibendrinama ir tvirtinama pokalbiu, aptariami atskiri faktai, reiškiniai bei teiginiai, galima papildyti nagrinėjamas temas naujienomis, susieti jas su gyvenimu, mokinių patirtimi. Taip dirbant įgyvendinami daugelis itin svarbių šiuolaikinės didaktikos reikalavimų, kaip antai: išvengiama standartinės keturių elementų pamokos schemos, atskiros pamokos grandys susilieja ir susipina, nauja ir anksčiau išeita medžiaga susiejama ir įtvirtinama, pamokos pabaigoje galima įvertinti mokinių darbo rezultatus. Kūrybingas savarankiškas vadovėlio ar kito spausdinto šaltinio teksto nagrinėjimas skatina mokinių mąstymą ir dėmesį. Svarbu siekti, kad mokiniai gilintųsi į tekstą, kad stengtųsi išskirti pagrindines mintis, sietų naujas žinias su turimomis, įsimintų skaitomą medžiagą. Vėliau dalyvaudami pokalbyje mokiniai stengiasi susikaupti ir tam tikra sistema prisiminti reikalingas žinias. Aktyvus dalyvavimas pokalbyje, kuriam mokiniai pasirengia savarankiškai, naudodamiesi vadovėliu ar kitu spausdintu šaltiniu, taip pat mokytojo paaiškinimai, kuriais jis papildo išeitą medžiagą, ugdo jų domėjimąsi žiniomis bei poreikį geriau jas įsiminti ir plėsti. Labai gerai, jei mokinys pokalbyje pastebi savo pasiektus rezultatus, — kad šį bei tą nauja sužinojo, Knyga, ypač grožinė, žadina mokinių emocijas, plečia vaizduotę, turtina fantaziją, o pirminiai šaltiniai, istoriniai dokumentai, žinynai ir pan. lavina loginį mąstymą. Įvairios užduotys savarankiškai dirban aktyvina mokinių proto galias. Kartu savarankiškai įgytos naujos žinios teigiamai veikia vidinį mokinių pasaulį, žadina norą reikšti savo nuomonę. Todėl tinkamai organizuotas mokinių darbas naudojant spausdintus šaltinius ne tik palengvina įgyti žinių, bet ir padeda rengtis savimokai, gyvenimui. Suprantama, einant iš klasės į klasę reikia tobulinti naudojimosi spausdintais šaltiniais įgūdžius, siekti, kad mokiniai įprastų ir išmoktų savarankiškai įgyti naujų žinių.(V.Rajeckas "Mokymo organizavimas" 166-167 psl.) ...