Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pratimai ir grafiniai darbai kaip mokymo metodai
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Pratimai ir grafiniai darbai kaip mokymo metodai

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Pratimai ir grafiniai darbai. Pratimų esminiai bruožai. Sėkmingo pratimų panaudojimo aspektai. Grafiniai darbai. Išvados.

Ištrauka

Pedagogika kaip mokslas yra teorija. Teorija nustato ugdymo dėsningumus ir principus, renka, atnaujina žinias apie ugdymą. Pedagogika kaip mokslas turi atlikti tris reikalavimus: 1. turi būti tyrimo objektai, vaikas, pedagogas kai yra objektas ugdymo požiūriu, 2. turi turėti metodus pažinimo objektui atskleisti, 3. nuolat atnaujinti žinias apie vaiko ugdymą. Pedagogikos pagrindas yra ugdymo praktika. Praktikos sėkmę lemia žmogaus gebėjimai, veiksmų atlikimas, todėl vakarų šalyse pedagogika laikoma menu. Teorinė pedagogika laikoma dėsnių ir principų kūrimas. Pedagogikos menas – tų principų taikymas. Taigi pedagogika yra menas pedagoginės veiklos prasme ir mokslas kaip ugdymo teorija. Pagrindinė sąvoka yra ugdymas. Lavinimas auklėjimas, mokymas yra siauresnės sąvokos, kurios sudaro ugdymą. Ugdymas – fizinių, psichinių intelektinių žmogaus galių tobulinimo procesas, kurio metu ugdytinis bendraudamas su ugdytoju įgyja fundamentalių žinių: elgesio įpročių, tapatina save su kitais. Ugdymas yra ilgalaikis procesas. Prasideda nuo gimimo ir eina iki gyvenimo pabaigos. Pedagogika - mokslas apie ugdymą. Mokymas – savarankiškas žinių įgijimas. Atlieka dvi funkcijas: lavinimo ir auklėjimo. Lavinimas – mokinio sugebėjimų, fizinių, protinių veiksmų atlikimas. Lavinimas yra mokymo rezultatas. Pagal tikslą yra bendrasis, politechninis ir profesinis. Lavinimas nukreiptas į protą, auklėjimas – į širdį ir valią. Auklėjimas- vertybių ugdymas. Turi baigtis saviaukla (individo santykis su savimi). Švietimas – mokymo ir ugdymo įstaigų institucijų visuma. Mokymas turi baigtis mokymusi.


Mokymo procese mokiniai ne tik turi įgyti gilių ir tvirtų žinių, bet ir susiformuoti įvairiapusius mokėjimus bei įgūdžius. Čia ypač didelės reikšmės turi įvairaus pobūdžio pratimai.
Pratimai — tai daugkartinis tam tikrų veiksmų atli¬kimas, siekiant įtvirtinti žinias, formuoti bei tobulinti mokėji¬mus ir įgūdžius, mokyti taikyti žinias praktikoje.

Pratimai — tai metodas, siejantis pirminių žinių bei mokė¬jimų įgijimą ir jų taikymą praktikoje. Todėl šis metodas plačiai taikomas visose mokymo pakopose, visiems dalykams dėstyti. Nors pratimai yra labai įvairūs, nes įvairūs mokėjimai bei įgū¬džiai, kuriuos reikia suformuoti, tačiau šis metodas turi ir ben¬drų dėsningumų.
Pratimų metodas grindžiamas įgytomis žiniomis. Todėl jį taikydamas mokytojas remiasi mokinių sąmoningumu ir akty¬vumu. Atlikdami pratimus, mokiniai irgi remiasi jau žinomais dėsningumais, taisyklėmis, išvadomis. Tai rodo, jog savo ruožtu šis metodas padeda ugdyti mokinių sąmoningumą ir aktyvumą, taip pat iniciatyvą, kūrybinius gebėjimus. Todėl šiuolaikinėje mokykloje pratimų paskirtis ir įgyvendinimo būdai iš esmės ski¬riasi nuo seniau taikyto metodo. Pavyzdžiui, kartojimas — tai ne vienintelis pratimų metodo elementas. Šiuolaikinėmis sąly¬gomis darant pratimus svarbų vaidmenį vaidina ir stebėjimas, ir pademonstruoto veiksmo atlikimas, ir savikontrolė, ir klaidų tai¬symas, ir rezultato numatymas. O pats mokėjimų bei įgūdžių formavimosi procesas turi sąmoningą pobūdį: atskleidžiami šio proceso tikslai, nurodoma mokėjimų bei įgūdžių reikšmė įvai¬riai pažintinei ir praktinei veiklai. Pratimų reikšmę didina ir tai, kad jie sudaro didele namų darbų dalį.
Pratimų Pratimai būna labai įvairūs, nes naudojami perrūšy5 daugelio dalykų pamokas, siekiant įvairių tikslų,todėl juos atlikdami mokiniai nevienodai savarankiškai dirba.Vieni pratimai daugiausia padeda įtvirtinti žinias, kiti — mokė-jimus, treti — formuoti įgūdžius, juos įtvirtinti; vieni pagrįsti
atmintimi, kiti — motorinėmis funkcijomis. Dažnai jie tarpusa¬vyje susipina ir susijungia. Pagal įvairius požymius pratimus ga¬lime sąlygiškai skirstyti į kelias grupes.
Pagal mokinių veiklos formą juos galime skirstyti į prati¬mus žodžiu ir raštu.
Pagal mokytojo darbo su mokiniais organizavimo formą skiriami dviejų rūšių pratimai:
a) individualūs, arba savarankiški;
b) frontalūs, arba bendri visai klasei.
Pagal mokinių savarankiškumo laipsnį pratimai gali būti skirti:
a) mokytis mintinai;
b) išmoktai medžiagai atgaminti ir ją įtvirtinti (kartojimas žodžiu, nurašymas, atpasakojimai, plano sudarymas, to paties tipo uždavinių sprendimas ir pan.); ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-10-16
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai2
Dydis20.98 KB
Autoriusdmachio
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pratimai ir grafiniai darbai kaip mokymo metodai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą