Bendraamžių grupės įtaka vaiko socializacijai

Įvadas. Socializacijos samprata. Ugdymo institucijų įtaka pasirenkant draugus. Formalusis poveikis. Neformalus poveikis. Bendraamžių grupė. N atvejo analizė. Išvados.

Vaiko socializacija-ilgas ir sudėtingas procesas. Kiekviena visuomenė, kiekviename vystymosi etape sukurianti tam tikrą socialinių bei dorovinių vertybių sistemą, elgesio taisykles, idealus, pirmiausia suinteresuota tuo, kad vaikas suvoktų tai, pavertęs savastimi, galėtų tapti pilnateisiu tos visuomenės nariu. Dėl to visuomenė viena ar kita forma visada padaro tikslingą poveikį asmenybei. Struktūriškai visuomenę sudaro daugybė tarpusavio sąveikos ryšiais susijusių socialinių institucijų-istoriškai susiklosčiusių visuomeninio žmonių gyvenimo reguliavimo formų. Būtent per jas ir vyksta vaiko socializacija. Įvairių socialinių institucijų vaidmuo vaiko socializacijos raidoje nevienodas. Vienos turi tik stichinį, trumpalaikį poveikį, kitos vykdo tikslingo bei nuoseklaus poveikio asmenybės formavimuisi funkciją. Socializacijos institucijomis, prasmingai veikiančiomis augantį vaiką, laikoma: šeima, kultūra, religija ir švietimas.
Šeima - pagrindinis socializacijos veiksnys, kurio dėka vaikas įgyja esminių socialinių žinių, susiformuoja įgūdžius bei gebėjimus, perima vertybes bei idealus, taisykles ir normas, būtinas gyvenant jį supančioje visuomenėje.
Švietimas - per jį vaikas susitapatina su vertybėmis, vyraujančiomis konkrečioje visuomenėje. Dalyvaudamas žinių priėmimo procese, vaikas ne tik įgyja išsilavinimą, bet ir adaptuojasi prie gyvenimo visuomenėje.
Kultūra - būtent ta socializacijos institucija, kuri yra sukaupusi visas žmonijos sukurtas materialines ir dvasines vertybes. Kalbant apie kultūros įtaką augančios kartos socializacijai, dera prisiminti rusų religijos filosofijos atstovo P.Florenskio [1882-1937] mintį: "kultūra-tai terpė, auganti ir maitinanti asmenybę". Sunku pervertinti tą poveikį, kurį asmenybės vaiko tapsmo procese daro kultūra, literatūra, muzika, dailė, masinės informacijos priemonės ir kt.
Religija siūlo ištisą ypatingų vaizdinių, jausmų, religinių judėjimų, įvairių tikinčiųjų sąjungų, organizacijų bei bendruomenių sistemą. Amžinosios dvasinės vertybės [artimo meilė, rūpinimasis artimaisiais, sąžiningumas...], kurias teigia bažnyčia, religinės šventės, religinė muzika ir kita gali paveikti vaiką, šiam perimant moralines visuomenės normas.
Rašydama šį referatą remsiuosi A. Jacikevičiu, I. Leliūgienė, U. Mielke ir kt. autoriais. Išsiaiškinsiu, kas yra socializacija, kokią įtaką daro šeima pasirenkant draugus, kaip vaiką įtakoja bendraamžių grupė, išsiaiškinsiu, kaip jos padeda žmogui socializuoti, tai yra tapti žmogui visuomenės nariu.

2 SOCIALIZACIJOS SAMPRATA
Sąvokos "socialinis" supratimas [lot. socialis - bendras, visuotinis] sutelkta visa, kas susiję su visuomeniniu žmonių gyvenimu, skirtingomis jų bendravimo ir tarpusavio sąveikos formomis. Vaiko "įvedimo" į visuomenę procesas, t.y. perteikimas tam tikros socialinės patirties [žinių, vertybių, elgesio taisyklių ir normų, nuostatų] vadinamas socializacija.
Socialinėje literatūroje socializacija apibūdinama kaip sudėtingas visą gyvenimą besitęsiantis procesas, kurio metu vaikas tampa socialine būtybe galinčia prisitaikyti prie naujų situacijų įvairiais gyvenimo periodais. Tik socialinėje aplinkoje žmogaus organizmas gali pilnai funkcionuoti. Socializacijoje vyksta 2 procesai:
Vaikai išmoksta būti pilnaverčiais visuomenės nariais perimdami iš kartos į kartą perduodamą informaciją ir kultūrą;
Socializacija yra savęs atskleidimas. Vaikas ne tik perima, bet ir kuria: papročius, daiktus ir kt.
Kūdikystėje ir vaikystėje socializacija yra intensyviausia.
Specifinis socializacijos turinys toks įvairus, kaip ir nepastovios žmoniškosios kultūros, tačiau, koks jis bebūtų kiekvienas žmogus privalo perimti pagrindinius socialinio gyvenimo šaltinius, tarp jų kalbą, mokymosi dalykus, įgūdžius, siekius, vaidmenis. Šie šaltiniai suteikia žmonėms pagrindinę informaciją apie tai, kas jie tokie yra, ko iš jų galima tikėtis, kaip neapvilti visuomenės lūkesčių, kaip elgtis atitinkamo amžiaus ir lyties grupėms, kaip bendrauti tarpusavyje. Socializacija taip pat parūpina priemones, pradedant nuo paprasčiausių socialinių reikšmių iki subtiliausių ir rafinuočiausių elgesio taisyklių, kuriomis remdamiesi bendrauja visuomenės nariai.
Šie šaltiniai tokie akivaizdūs, kad nereikalauja paaiškinimų, jau pats faktas, kad mes suvokiame juos kaip savaime suprantamus dalykus, yra sėkmingas socializacijos požymis. ...