Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Kūno kultūros mokytojo dorovingumo svarba, ugdant mokinį
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Kūno kultūros mokytojo dorovingumo svarba, ugdant mokinį

  
 
 
123456789
Aprašymas

Dorovinio auklėjimo pagrindai. Dorovinio auklėjimo esmė. Mokymas doroviškai vertinti savo ir kitų elgesį. Dorovinis auklėjimas. Dorovinės sąmonės formavimas.

Ištrauka

Seniai žinoma pedagoginė tiesa, kad žmogaus asmenybė yra vientisa. Todėl ir jos uždaviniai turi būti sprendžiami kartu. Ir juo jaunesnis auklėtinio amžius, tuo tų uždavinių ryšys glaudesnis. Bet asmenybės ugdymo ašis, pagrindų pagrindas yra dorovinis auklėjimas. Žmogaus išsilavinimas, protas, veikla turi tarnauti gėriui. Todėl ir Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcijoje sakoma, kad vienas svarbiausių tautinės mokyklos uždavinių – padėti tvirtus žmogaus dorovės pagrindus.
O kas ta dorovė? Kodėl jei tenka toks didelis vaidmuo žmogaus gyvenime?
Nagrinėdamas žmogaus vietą pasaulyje, lietuvių filosofas Vydūnas pabrėžia, kad žmogus iš viso gyvojo pasaulio išsiskiria savo žmoniškumu, kurį sudaro mokslas, menas ir dora. " Jie neša žmoniškumą į pasaulį. Ir tiktai jie. Visa, kas be to paeina iš žmogaus, turi savo kilmę žemesnėse asmens gyvybės srityse ir atrodo tiktai žmoniška, kadangi žmogaus asmenybė jų žingsnius lydi". Kalbėdamas apie dorą, Vydūnas nurodo, jog ji, kaip ir mokslas ( t.y. pažinimas), yra visiems būtina, o kaip ir menas, pasireiškia regimuose dalykuose, t.y. žmonių santykiuose. Tačiau pati dora, anot jo, yra žmogaus vidaus harmonija.
Pagrindinė doros funkcija – reguliuojamoji. Tą akcentuoja ne tik Vydūnas, bet ir S. Šalkauskis. Vydūnas šią funkciją sieja ne su socialinėmis žmogaus gyvenimo reikmėmis, o su dvasine jo prigimtimi. Tokios idėjos laikosi ir S. Šalkauskis. Jo nuomone, dorinio veikimo norma yra susijusi su idealiuoju žmogaus gyvenimo tikslu. O idealusis tikslas yra susijęs su dieviškuoju žmogaus gyvenimo pradu, t.y. dieviškąja idėja, pagal kurią žmogus sukurtas. Tačiau tarp žmogaus idealiojo prado ir faktiškos jo prigimties nėra visiško atitikimo, nes ir pasaulyje, kuriame jam tenka gyventi, ir į patį žmogų yra įsiskverbęs blogis. Žmogaus veiksmai yra geri arba blogi pagal tai, kiek jie atitinka idealųjį žmogaus gyvenimo tikslą. Dorovės uždavinys, anot S. Šalkauskio, vykdyti valios pastangiomis tai, ką protas pripažįsta privalomu dalyku.

Beje, mes nekeliame tikslo nuodugniau išnagrinėti dorovės sąvokas ir problemas. Tai ne pedagogikos, o etikos, kaip dorovės teorijos, objektas. Priminsime, kad pirmosios etikos teorijos atsirado Rytų šalyse: Egipte, Babilonijoje, Kinijoje, Indijoje dar iki Kristaus gimimo. Žymiausieji jų kūrėjai yra Sokratas, Platonas, Aristotelis, Demokritas, Epikūras ir k.t. Jų mintys dorovės klausimais aktualios ir šiandien. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-07
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis11.34 KB
AutoriusLaura
Viso autoriaus darbų5 darbai
Metai2001 m
Klasė/kursas2
Švietimo institucijaLietuvos Kūno Kultūros Akademija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Kuno kulturos mokytojo dorovingumo svarba ugdant mokini [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Lietuvos Kūno Kultūros Akademija / 2 Klasė/kursas
  • 2001 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą