Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Saviauklos poveikis žmogaus asmenybei
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Saviauklos poveikis žmogaus asmenybei

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įvadas. Saviaukos samprata. Saviauklos sąlygos. Saviauklos rūšys. Žmogaus tapimas asmenybe ir asmenybės samprata. Išvados.

Ištrauka

Žmogus yra labai sudėtinga būtybė, gyvendamas jis įgyja asmens ypatybes, pastovi sistema, nusakanti asmens vietą žmonių bendrijoje. Žmogus negimsta jau susiformavusia asmenybe, asmuo tampa ja, kai jis aktyviai veikia ir reiškiasi kaip visuma, jungianti aplinkos pažinimą su išgyvenimais.
Žmogus visą gyvenimą yra besiauklėjanti būtybė, dažniausiai auklėjamųjų veiksmų subjektas yra pedagogas ar kitas asmuo, kuris yra sukaupęs socialinę patirtį apie dorą ir tinkamą elgesį ir siekia šią patirtį perduoti auklėjamiesiems. Tačiau auklėtinis nėra vien pasyvus auklėjamųjų veiksmų objektas, jis taip pat auklėja pats save. Itin reikšminga yra tai, kad saviaukla padeda žmogui formuotis požiūrį į save, išmokti pažinti, vertinti, išreikšti, aktualizuoti, reguliuoti bei svarbiausia tobulinti save.
Taigi žmogus bando save auklėti pagal susidarytą savo asmenybės vaizdinį.
Darbo objektas – saviauklos poveikis žmogaus asmenybei.
Darbo tikslas – atskleisti saviauklos poveikį žmogaus asmenybei.
Darbo uždaviniai:
1. Apibūdinti saviauklos sampratą.
2. Aptarti saviauklos sąlygas.
3. Aptarti saviauklos rūšis.
4. Išsiaiškinti žmogaus asmenybės sampratą.
Darbo metodai – mokslinės literatūros analizė.
Darbo struktūra ir apimtis – darbą sudaro – įvadas, keturi skyriai, išvados ir literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 12 lapų.

Saviaukla – savęs tobulinimas visuomeninio auklėjimo procese savimonės plėtotės pagrindu (Jovaiša, 1993).
Taigi galima teigti, kad savimonė yra saviauklos priežastis.
Savimonė, tai individo orientacija savyje. Ji pasireiškia savijauta, savižina, savo santykių su aplinka supratimu, pasitikėjimu savimi, savo sąžine, savęs vertinimu pagal dorovės normas, savo orumo jutimu (Jovaiša, 1993).
Pasak, Bitino (1995), saviaukla atsiranda iš savimonės, t.y. žmogaus susikurto savo asmenybės vaizdinio, bet vien savimonės neužtenka; reikia mokėti ir reguliuoti save, savo elgesį bei veiklą. O savimonė ir gebėjimas bei mokėjimas reguliuoti save, susieti su asmeninio tobulėjimo perspektyvomis, pakilę iki kryptingo savo asmenybės tobulinimo, ir yra saviaukla.
Anot, Jovaišos (2001), saviaukla yra savita auklėjimo proceso dalis, todėl ją apibūdina specifiška auklėtinių veiksmų visuma, skirtinga nuo auklėjimo veiksmų. Saviauklos atidalinimas nuo auklėjimo visumos atskirtų individą nuo visuomenės dvasinės pažangos proceso ir paliktų jį tobulintis vien savo jėgomis. Patirtis rodo, kad tobulinimasis vien savo jėgomis niekada nebuvo vaisingas, tiesiog neįmanomas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-07
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis10 puslapių 
Literatūros šaltiniai8 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis19.17 KB
AutoriusJolanta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas4
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Saviauklos poveikis zmogaus asmenybei [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 10 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 4 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą