Iškiliausių XX amžiaus antros pusės edukologų veikla

Įvadas. Mokymo klausimų nagrinėjimas pastaraisiais dešimtmečiais. Turtėja didaktikos mokslas – Juozas Vaitkevičius. Didakto Juozo Vaitkevičiaus gyvenimas. Vladas Rajeckas. Psichologinė pedagogika. Pedagoginės minties puoselėtojas – Leonas Jovaiša. Išvados.

Kad galėtume eiti pirmyn, privalome žinoti mūsų praeities istorijos gaires. Istorija gali padėti išvengti esminių klaidų, kurias darė mūsų pirmtakai ir iš kurių tūrėtume pasimokyti mes. Šis referatas padės susipažinti su 20 amžiaus antros pusės garsių edukologų veikla. Kurie ugdė, mokė, švietė mūsų visuomenę. Ugdymas yra tikslinga ugdytojo ir ugdytinio sąveika, gėrybėms brandinant žmogaus biofizinę sandarą, psichiką, santykius, kultūrą ir dvasią. Kokie buvo mūsų garsūs edukologai, atsakymas bus pateiktas šiame darbe. Tačiau apibendrinant galima pasakyti, kad tai buvo dvasiškai ir morališkai stiprūs žmonės, turėję daug jėgų ir stiprybės, įdėję daug jėgų į žmogaus gerbūvį.

Plačiai Lietuvoje žinomo pedagogikos mokslininko J.Vaitkevičiaus pagrindinė tyrinėjimų problema jaunosios - kartos mokymo organizavimas, atsižvelgiant į sparčia mokslo ir technikos raidą. Jis ypatingą dėmesį skyrė žinių sisteminimui, mokymo dalykų ryšiams, pastebi tokius giminingų žinių sąveikos būdus: linijinį, paralelinį, lokalinį, prieštaraujantį ir probleminį. Todėl J.Vaitkevičius mano, kad mokymo procese labai svarbu atskleisti šių ryšių pobūdį, taip pat jų ryšį su gyvenimu, socialine aplinka, - tai skatina mokyklą neatsilikti nuo gyvenimo. Analizuodamas mokymo procesą, pagrindinį dėmesį skiria psichologiniams šio proceso pagrindams ir grindims. Įvairiose publikacijose nagrinėdamas tokius pagrindinius didaktikos klausimus, kaip mokymo turinys, jo principai ir metodai, ypatingą reikšmę skiria auklėjamajam mokymo pobūdžiui.
V.Rajeckas pirmasis Lietuvoje tyrinėjo aukštesnių klasių moksleivių teigiamo požiūrio į mokymasi ugdymo problemą. Jis įvairiais aspektais tyrė įvairių kartų mokinių požiūrį į humanitarinius dalykus, į mokymosi motyvus, parodo, kad teigiamo požiūrio į mokymąsi ugdymui turi įtakos mokymo dalykų ryšys su gyvenimu, mokinių patirtimi, mokymo perimamumas ir tarpdalykiniai ryšiai, taip pat mokymo organizacijos bei mokymo metodų efektyvus taikymas, mokyklos ir šeimos bendravimo pobūdis. Tačiau visa tai priklauso ne tik nuo mokytojo pedagoginio meistriškumo, bet svarbiausia – nuo mokytojo ir mokinių sąveikos. Bendriausieji reikalavimai šiuolaikinei pamokai yra: 1) mokiniai turi teisingai suprasti mokomąja medžiagą, suvokti kas svarbiausia, o pagrindinius, esminius dalykus išmokti per pamoką; 2) taip organizuoti mokymą, kad mokslo pagrindų žinios taptu sąvastimi. ...