Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Emocinio imitavimo metodo, kaip novacijos diegimas ikimokyklinio muzikos pedagogo veikloje
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Emocinio imitavimo metodo, kaip novacijos diegimas ikimokyklinio muzikos pedagogo veikloje

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425
Aprašymas

Įvadas. Tikslas. Uždaviniai. Objektas. Metodas. Emocinio imitavimo metodo esmė. L. Navickienės (2001) emocinio imitavimo metodo kūrimo prielaidos. Ikimokyklinis muzikinis ugdymas. Praktinis emocinio imitavimo metodo taikymas. Emocinio imitavimo metodo, kaip novacijos vertinimas pagal tipus, diegimo lygmenis ir objektus. Emocinio imitavimo metodo, kaip novacijos vertinimas pagal tipus. Emocinio imitavimo metodo, kaip novacijos vertinimas pagal diegimo lygmenis. Emocinio imitavimo metodo, kaip novacijos vertinimas pagal objektus. Emocinio imitavimo metodo, kaip novacijos diegimo priežastys. Emocinio imitavimo metodo, kaip novacijos diegimo strategija. Emocinio imitavimo metodo, kaip novacijos diegimo barjerai. Emocinio imitavimo, kaip novacijos vertinimas pagal sėkmingų novacijos savybes. Emocinio imitavimo metodo, kaip novacijos imlumo veiklos diegiant novaciją. Įgijimas. Priėmimas. Išvados.

Ištrauka

Lietuvos valstybiniuose 2003- 2012m švietimo strategijos nuostatuose teigiama, jog švietimas turi būti plėtojamas atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei tenkančius naujus iššūkius ir atsiveriančias naujas galimybes: demokratijos ir rinkos ūkio plėtrą, globalizaciją, informacijos gausą, sparčią kaitą, visuomenės išsiskaidymą. Švietimas turi padėti asmeniui ir visuomenei atsakyti į šiuos iššūkius ir pasinaudoti naujomis galimybėmis. Tam būtini esminiai Lietuvos švietimo sistemos pokyčiai, kurie padėtų didinti švietimo sistemos efektyvumą, išplėsti švietimo prieinamumą, sukurti sąlygas tęstiniam, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi, užtikrinti europinius standartus ir šiuolaikinės Lietuvos visuomenės poreikius atitinkančią švietimo kokybę.
Šiaučiukėnienės (2006) nuomone, šiuolaikinės visuomenės pokyčiai visame pasaulyje meta bauginantį iššūkį tiems, kurių užduotis parengti vaikus XXI amžiui. Mokytojams nuo mokymo programų sudarytojų iki mokymosi procesų skatintojų kyla klausimas, kaip kuo geriau nedidinant mokymosi krūvio parengti vaikus sėkmingam, klestinčiam ir produktyviam gyvenimui ateityje, kurio negalime numatyti. Švietimui reikalinga nauja turinio politika, kuri būtų orientuota ne į žinių perteikimą, bet į bendrųjų gebėjimų (visų pirma, gebėjimo mokytis savarankiškai naudotis žiniomis, vertybinių nuostatų ugdymą) ir dabarties asmeniui būtinų kompetencijų suteikimą. Reikalinga turinio pertvarka, kuri būtų grindžiama ne žinių reprodukavimu, bet jų interpretavimu (analize, kritišku vertinimu, naudojimu praktikoje).
Nuo seno menas, o ypač muzika buvo pagrindine humaniškos ir harmoningos asmenybės ugdymo priemonė. Ši samprata ypač aktuali dvasinės krizės apimtoje mūsų visuomenėje. Muzikos mokymo paradigmos į mokymosi paradigmą virsme tampa aktualu sukurti nuolatinio tobulėjimo mechanizmą, apimantį muzikinės veiklos gerinimą, švietimo procesų tobulinimą, profesinės kompetencijos kėlimą, visuotinės muzikinės kultūros augimą.
Ikimokyklinėje įstaigoje muzikinis ugdymas yra viena iš svarbiausių ugdymo sričių, todėl svarbu ieškoti efektyvių ikimokyklinio muzikinio ugdymo metodų. Iki šiol Lietuvoje ikimokyklinio muzikinio ugdymo pedagogai neturi vieningos ikimokyklinio muzikinio ugdymo sistemos. Kiekvienas pedagogas gali laisvai rinktis ikimokyklinio muzikinio ugdymo metodus, įgalinančius sėkmingai organizuoti muzikinį ugdymą. Daugelis ikimokyklinio ugdymo muzikos pedagogų dirba vadovaudamiesi prof. A. Katinienės (1983), E. Veličkos (2003- 2004), V. Krakauskaitės (1994) muzikinėmis programomis, kitiems artimos E. Gordon (2004) ar N. Vetluginos (1968) muzikinės sistemos, treti savo veikloje naudoja žymių pasaulio muzikinio ugdymo koncepcijų autorių, tokių kaip Ž. Dalcroze (1924), K. Orff (1950), Z. Koday (1980), S. Suzuki (Evelyn, 1993), K. Kabalevskij (1977), Teplov (1985) patirtį.
Lietuvių ikimokyklinių muzikinių programų autoriai (A. Katinienė, 1983; E. Velička 2003-2004; V. Krakauskaitė, 1994) savo sukurtose programose nepateikia mokymo/si metodų, kurie užtikrintų efektyvų šių programų įgyvendinimą, nėra atliktų tyrimų apie šių programų taikymo efektyvumą, todėl ikimokyklinio amžiaus vaikų muzikinis ugdymas, kaip objektas šiandieną įgalina kurti naujas ikimokyklinio muzikinio ugdymo programas, metodus bei atlikti šioje srityje išsamius mokslinius tyrimus.

Tikslas- išanalizuoti emocinio imitavimo metodo diegimą ikimokyklinio muzikinio ugdymo pedagogo veikloje.

Uždaviniai:
1. Atskleisti emocinio imitavimo metodo, kaip edukacinės novacijos esmę;
2. Įvertinti emocinį imitavimo metodą, kaip novaciją pagal novacijos tipus, lygmenis ir objektus;
3. Išanalizuoti emocinio imitavimo metodo diegimo ikimokyklinės ugdymo muzikos pedagogo veikloje priežastis;
4. Atskleisti emocinio imitavimo metodo, kaip novacijos diegimo strategijas;
5. Nustatyti emocinio imitavimo metodo, kaip novacijos diegimo barjerus;
6. Įvertinti emocinio imitavimo metodo diegimą, kaip novaciją pagal sėkmingų novacijų savybes;
7. Nustatyti imlumo veiklas, diegiant emocinio imitavimo, kaip novacijos metodą.

Objektas: emocinio imitavimo metodas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-12-16
DalykasPedagogikos kursinis darbas
KategorijaPedagogika
TipasKursiniai darbai
Apimtis24 puslapiai 
Literatūros šaltiniai47 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis46.44 KB
Autoriusasta
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Mokytojas/DėstytojasJaniūnaitė
Švietimo institucijaKauno technologijos universiteto gimnazija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Emocinio imitavimo metodo kaip novacijos diegimas ikimokyklinio muzikos pedagogo veikloje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 24 puslapiai 
  • Kauno technologijos universiteto gimnazija / 2 Klasė/kursas
  • Janiūnaitė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą