Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Vaikų elgesio sutrikimai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Vaikų elgesio sutrikimai

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Įžanga. Elgesio sutrikimus turintys vaikai. Socialinė aplinka ir vaikų elgesio sutrikimai. Asmenybės ir elgesio nukrypimų korekcija. Išvados.

Ištrauka

Sutrikusio elgesio vaikai suaugusiems kelia didesnį nerimą, susirūpinimą negu vaikai, turintys kitokių problemų, kitokią negalią. Ankstyvajame ir ikimokykliniame amžiuje apibrėžti elgesio sutrikimus yra labai sunku. Beveik visi vaikai tam tikrais amžiaus tarpsniais turi elgesio problemų, tačiau ne visus juos apibūdiname kaip elgesio problemų turinčius vaikus.
Elgesio sutikimu reikėtų laikyti tokį vaiko elgesį, kuris trukdo formuotis priimtiniems toje socialinėje, kultūrinėje ir ekonominėje terpėje, santykiams su visuomene, aplinka.Vaiko emocijų ir elgesio sutrikimų prigimtis ir formos labai įvairios. Ypač didelę įtaką vaiko ir aplinkos santykių formavimuisi turi socialinė aplinka,šeima, kultūros tradicijos.
Daugelis autorių nurodo, kad neadekvatus vaiko elgesys išryškėja tam tikrose situacijose – socialiniuose konfliktuose, kurie pirmiausia iškyla šeimoje, vėliau ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose. Taip atsiranda ir formuojasi socialinių – psichologinių veiksnių, determinuoti elgesio sutrikimai. Yra ir kita kategorija vaiko emocijų ir elgesio sutrikimų, kurie atsiranda dėl centrinės nervų sistemos pažeidimų.
Vertinti vaiko elgesį, kaip sutrikusį galima tik tada, kai esame susipažinę su jo vystymosi ypatumais, sąlygomis, kuriomis vaikas augo. Išvadas apie elgesio ar emocijų sutrikimą galima daryti tik išanalizavus elgesio pobūdį sąlygas, kuriomis pasireškia apibendrinus įvairių specialistų (vaikų psichoneurologo psichologo, specialiojo pedagogo) stebėjimus bei išvadas.
Elgesio sutrikimus turinčius vaikus galima apibūdinti pagal tokius požymius.
- nesugebėjimas mokytis, kuris nėra paaiškinamas intelektualiniu, sensoriniu ar somatinės sveikatos faktoriumi;
- nesugebėjimas palaikyti draugiškus tarpusavio santykius su bendraamžiais ir mokytojais;
- netinkamas elgesys ar jausmų apraiška įprastinėje aplinkoje;
- nuolatinė bloga nuotaika ar depresija;
- psichinių sindromų išryškėjimo tendencija ir baimė, susieta su asmeninėmis ar mokyklinėmis problemomis.
Šiai kategorijai nepriklauso socialiai apleisit vaikai, nors ir teigiama, kad jie turi žymių emocinių sutrikimų ir ilgainiui visi susiduria su elgesio problemomis.
Dauguma vaikų kartais demonstruoja antisocialinį elgesį, turi įvairių baimių, neigiamų įpročių, tačiau jie epizodiški. Vaikai, turintys specifinių elgesio problemų, tai daro stabiliai ir įvairiose situacijose.
Bendrame ugdymo procese negalima pažeisti emocinės raidos nuoseklumo chronologijos. Emocijų ugdymas bei elgesio formavimas turi vykti nuosekliai, vaikui pamažu perimant visuomenės bendrabūvio normas, kurių "išmokti" negalima. Tam turi būti rengiamas ne tik vaikas, bet ir visuomenė, į kurią jis ateis.
Geriau išsiaiškinę vaiko elgesio sutrikimus, suteikę tinkamą pagalbą, galime anksčiau užkirsti kelią tolimesniam elgesio sutrikimų vystymuisi, galbūt sumažintume elgesio problemas turinčių agresyvių vaikų skaičių, padėtume spręsti iškilusias su jais problemas, šeimoms spręsti klausimus, susijusius su vaiko augimu bei ugdymu.

ELGESIO SUTRIKIMUS TURINTYS VAIKAI

"Sunkiai" auklėjamo, "neprisitaikančio" prie aplinkybių keliamų reikalavimų vaiko būsena visuomenėje, kaip tam tikra nuolatinių nukrypimų santykiuose ir elgesyje išraiška, yra neatsitiktinė.
Tai ilgalaikio asmenybės, dažniausiai socialinio deformavimo proceso pasekmė. Plintantis vaikų agresyvumas, žiaurumas byloja apie nepakankamą arba net iškreiptą auklėjimą, dvasingumo stoką, agresyvių nuostatų aplinkiniams gajumą. Tam tikru aspektu tai lyg ir drąsumo, vyriškumo, net saviraiškos apraiškos, kaip jas suvokia ne visada adekvačiai situaciją įvertinantys vaikai. Vis ryškesnės ankstyvojo sutrikusio elgesio tendencijos kelia ypatingą susirūpinimą. Šie vaikai dažniausiai žemo mokslumo, nedėmesingi, užsispyrę, nepaklusnūs, sunkiai valdantys emocijas, kartais nelinkę bendrauti ir abejingi, o kartais plepūs ir įkyrūs.
Elgesio trūkumai – tai lyg pirminė stadija, būdinga jaunesniems moksleiviams, nesusiformavusio elgesio, patyrimo arba nuolatinių tos ar kitos veiklos (mokomosios, bendravimo ir pan.) nesėkmių rezultatas. Kai kurie autoriai nurodo, kad "vaikas ne visada gali rasti adekvačią elgesio formą: vieniems trūksta kai kurių teigiamų bruožų, kitiems – socialinio elgesio patyrimo. Jeigu asmenybės vystymosi nekoreguotume derindami su augančiais visuomeniniais reikalavimais, tai neišvengiamai iškiltų prieštaravimai tarp išorinių reikalavimų ir žmogaus reakcijos į juos". Vaiką suprantantiems aplinkiniams turėtų būti nesuprantama, kad reikiama pusiausvyra tarp privalomų socialinių normų ir asmenybės pozicijos, priklauso nuo bazinių poreikių, motyvacijos, besiformuojančio bendravimo ir paklusnumo šioms normoms patyrimo, elgesio pastovumo ir nuostatų, ne visada įmanoma. Svarbu atsižvelgti į tai, kad normos sąlygiškai yra stabilios, o asmenybės, ypač mokyklinio amžiaus patyrimas, gyvenimo situacijos ir t.t. yra kur kas įvairesnės ir stabilesnės. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-11-28
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai5
Dydis24 KB
Autoriusgudrutis79
Viso autoriaus darbų8 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Vaiku elgesio sutrikimai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą