Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Tradiciniai vaikų žaidimai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Tradiciniai vaikų žaidimai

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Įvadas. Iš žaidimų istorijos. Tradicinių žaidimų rūšys. Žaidimų sudedamosios dalys. Organizavimas. Pedagoginė reikšmė. Išvados.

Ištrauka

Liaudies kūryba labai reikšminga tautos gyvenimui ir kultūrai – saugo ir puoselėja jos tradicijas. Kiekviena karta pratęsia ankstesniųjų kartų patirtį, perima papročius, iš kurių yra paprotys linksminti, sudominti, žadinti vaiką, - t.y. tradiciniai žaidimai, kaip vienas iš liaudies kūrybos žanrų. Tačiau dėl pakitusių socialinių sąlygų keičiasi vaikų požiūris į tam tikras veiklos formas. Tai matyti išanalizavus šiuolaikinius vaikų žaidimus. Vaikai kuria naujus, transformuoja senus: sunkina užduotis, taisykles, siekia ryšio su šiandiena. Tradicinuose žaidimuose atsispindi savitas aplinkinio pasaulio suvokimas, saviti poreikiai. Skirtinguose Lietuvos regijonuose tie patys žaidimai skirtingai vadinami arba turi tuos pačius pavadinimus, bet skiriasi jų turinys.

Istorinė medžaiga apie tradicinius žaidimus iki šiol tebėra išbarstyta įvairiuose etografiniuose rinkiniuose bei pavienių autorių darbuose. Žaidimų aprašymus pateikdavo keliautojai, metraštininkai, etnografai, istorikai. Romos istoriko Tacito veikalas "Germanija" – pirmas rašytinis šaltinis, kuriame minima senųjų baltų žaidimai, susiję su senovinėmis apeigomis, būdingomis pirmykštei bendruomenei. Anglosaksų keliautojas Vulfstanas (IX m.e.a.) mini lietuvių žaidimus, šokius, žirgų lenktynes, žaidimus per kalendorines šventes. Apie XIII-XV a. žaidimus, ratelius rašoma Livonijos kronikose, kur akcentuojama lietuvių fizinis pasirengimas, drąsa, ištvermė, greitis. Žaidimai buvo su jojimo, bėgimo, kovos elementais, pvz., riedulių, kirvio mėtymas, su akrobatikos elementais - žaidimai "Tabolas", "Kopūsto kirtimas" (laipiojimas į medžius, šokinėjimas iš aukštai ir per ugnį). M.Pretorijus XVII a. savo veikale "Prūsijos grožybės arba Prūsijos teatras" rašo apie pasilinksminimus per lietuvių vestuves ir žaidimus, kai vyrai lazdomis muša ritinį, vaikščioja kojokais, atlieka gimnastikos triukus, žaidžia kaulais, kortomis. Merginos žaisdavo "Trečias bėga", "Žąselės".
XVIII-XIX a. lietuvių papročius, šventes, žaidimus aprašė vokiečių etnografas K.Kapeleris veikale "Kaip senieji lietuvininkai gyveno". Apie žaidimus, gimnastikos pratimus, jų reikšmę vaikų sveikatai rašė A.Sniadeckis veikale "Apie fizinį vaikų auklėjimą", iškilieji Lietuvos švietėjai, literatai L.Jucevičius, S.Daukantas, M.Valančius, Vaižgantas, M.Katkus. S.Daukantas pirmasis aprašė Lietuvos etnografiją lietuvių kalba, apie žaidimus randame jo veikale "Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių".
Reikšmingiausi XIX a. kūriniai apie liaudies pramogas – M.Valančiaus "Žemaičių vyskupystė", "Palangos Juzė", brolių Juškų "Svotbinė rėda". "Palangos Juzėje" pateikiamu 23-jų žaidimų aprašymai su taisyklėmis ir nuorodomis, kaip žaisti. Etnografas, švietėjas M.Katkus knygoje "Balanos gadynė" aprašo savo vaikystės piemenavimo žaidimus, vestuvių pramogas. Populiariausi to meto piemenukų žaidimai "Varyti kiaulę", "Dalyti rakštį", "Zuikeliu eiti".
XX a. išliekamąją vertę turi rašytojo M.Grigonio knygelė "200 žaidimų", "Vaikų žaidimai", "Šeimyniškiems vakarėliams pramogėlė", "Žaidimų vainikas". M.Grigonis ne tik rinko žaidimus, bet ir juos pats kūrė. Lietuvių žaidimus jis skirstė pagal amžių: vaikams iki 10 metų ir vyresniems kaip 14 metų ir suaugusiems. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-02-04
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai3
Dydis20.09 KB
AutoriusAsta
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas4
Mokytojas/DėstytojasDėst. D.Šlapelienė
Švietimo institucijaVilniaus kolegija
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Tradiciniai vaiku zaidimai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Vilniaus kolegija / 4 Klasė/kursas
  • Dėst. D.Šlapelienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą