Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokymosi motyvacija jaunesniajame mokykliniame amžiuje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mokymosi motyvacija jaunesniajame mokykliniame amžiuje

  
 
 
123456789101112131415161718192021
Aprašymas

Įvadas. Tikslas - išsiaiškinti pagrindinius mokymosi motyvacijos veiksnius jaunesniajame mokykliniame amžiuje, kurie įtakoja norą ar nenorą mokytis. Mokymosi motyvacija jaunesniajame mokykliniame amžiuje. Mokymosi motyvacijos samprata. Mokymosi motyvacijos veiksniai. Mokymosi motyvacijos žadinimo būdai. Tyrimas. Tyrimo metodika. Tyrimo rezultatų analizė. Išvados. Priedai (anketa).

Ištrauka

Šiuolaikiniai mokslai mums teikia vis daugiau duomenų apie tai, jog kiekvienos gyvos būtybės egzistencija priklauso ne tik nuo jos prigimtinių veiksnių, bet ir nuo aplinkos: gamtinės, socialinės, kultūrinės. Šiame lygmenyje išryškėja ugdymo reikšmė, nes ugdymas gali pakreipti asmenybės sklaidą pageidaujama kryptimi.
Pažangiose visuomenėse žmogaus ugdymui skiriama daug dėmesio, ir šie klausimai reguliuojami valstybės lygmenyje. Itin svarbi vieta tenka pagrindinei mokyklai.
Bet mokykla negali "sukurti" žmogaus pagal valstybės "užsakymą" arba mokslininkų sumanymus. Kaip ir apskritai ne vienas ugdytojas negali tiesiogiai išugdyti vaiko pagal pageidaujamą idealą. Ugdytojo vaidmenį ugdant vaiką galima palyginti su sodininko darbu. Sodininkas, kad ir kaip to norėtų, negali paimti gėlės už stiebo ir jį tempdamas užauginti gėles. Bet jo galios yra labai dideles. Savo veiksmais jis gali gėlę numarinti, bet gali sudaryti ir tokias sąlygas, kurios padės gėlei pražysti visu savo gražumu (Vygotskis L.) . Taigi ir ugdytojas negali kokiu nors tiesioginiu būdu išugdyti žmogaus, nes žmogus ugdo save pats. Bet ugdytojo vaidmuo labai svarbus-sudarydamas palankias sąlygas, jis gali paskatinti ugdytinio asmenybės sklaidą ir tobulėjimą.(Rupšienė L, 2000.)
Todėl itin svarbus vaidmuo vaiko gyvenime tenka mokyklai. Mokykloje vaikas gali gauti tokį impulsą savikūrai, kuris lems viso jo tolesnio gyvenimo sėkmę. Bet gali būti ir priešingai: nuolat patirdamas nesėkmes, išgyvendamas dėl blogų pažymių ir konfliktiškų santykių su mokytojais, moksleivis gali psichologiškai nuo jos atitolti, prarasti norą mokytis. Žinoma, blogiausia, kai inspiruojamas nuolatinių mokymosi nesėkmių, vaikas meta mokyklą ir neįgyja valstybės jam garantuojamo išsilavinimo, tuo gerokai apsunkindamas tolesnį savo gyvenimą. Kad pasaulyje būtų kuo mažiau tokių nesėkmių, reikia skatinti mokinių mokymosi motyvaciją. (Butkienė G, Kepelaitė A. 1996).
Nuo mokinių motyvų labai priklauso mokymosi pažangumas. Jei mokiniai teigiamai žiūri į mokymąsi, jei mokymasis sukelia pasitenkinimą, jei įsisąmoninami ateities, socialiniai ir moraliniai motyvai, jei mokinys patiria tolydinį žengimą į priekį, jei jo veikla vertinama teigiamai, tvirta socialinė padėtis tarp draugų ir mokytojų, tai jis sėkmingai įveiks mokymosi ir elgesio kliūtis (Jovaiša L. 2001).
Sužadinti mokinių motyvaciją atkakliai mokytis yra sunku. Mokinys, kaip ir suaugęs žmogus, visada nori matyti savo laimėjimų rezultatus - ne tik siekti, bet ir pasiekti, tikintis, kad jis nebus blogesnis už numatytą. Vaikas kuriam sekasi ir kurio veikla sėkminga, supranta, kad tai priklauso nuo jo aktyvumo, įdėtų pastangų. Žinodamas ryšį tarp savo pastangų ir rezultatų, ateityje jis gali labiau pasistengti, kad pasiektų tikslą. (Butkienė G. 1996)
J. W. Atkinsono laimėjimų motyvacijos teorija teigia, kad mokiniai su aukšta laimėjimų motyvacija bus labiau motyvuoti per situacijas, kai bus ne daugiau kaip 50 % sėkmės. Tyrimai rodo, kad dažnos nesėkmės sukelia nesėkmės motyvaciją, susijusią su nuolatine nesėkmės baime. Tada geriausia pirmoji pagalba vaikui - leisti patirti sėkmę.
Siekiant apibūdinti mokymosi motyvaciją kaip esminį veiksnį, lemiantį moksleivių norą ar nenorą mokytis, atlikta mokslinės literatūros analizė: buvo aiškinamasi motyvo ir motyvacijos samprata, nagrinėjama mokymosi motyvacijos esmė ir ypatumai, aptariamos pagrindinės motyvacijos teorijos ir jų taikymas mokyklos praktikoje. Atskleidžiant įvairių mokslininkų (F. Hoffe, E. Jensen, L. B. Itelsono, L. Rogerso G. Butkienės, L. Jovaišos, V. Rajecko, ) įnašą į mokymosi motyvacijos teorijos sklaidą, moksliniai faktai buvo apibendrinami ir sisteminami.
Siekiant išryškinti nenoro mokytis priežastis, remtasi ir kitų mokslininkų atliktais tyrimais. Nenoro mokytis priežastis vienu ar kitu aspektu nagrinėjo daugelis mokslininkų (A. Kepelaitė, A. Juška, J. Laužikas, L. Rupšienė ir kiti).
Tyrimo tikslas - išsiaiškinti pagrindinius mokymosi motyvacijos veiksnius jaunesniajame mokykliniame amžiuje, kurie įtakoja norą ar nenorą mokytis.
Uždaviniai:
1. Išnagrinėti pedagoginę - psichologinę literatūrą.
2. Atskleisti pagrindinius mokymosi motyvacijos veiksnius.
3. Nustatyti pagrindinius motyvus lemiančius norą ar nenorą mokytis jaunesniajame mokykliniame amžiuje.
Objektas: mokymosi motyvacija pradinėje mokykloje.
Tyrimo metodika. Darbe naudotasi šiais tyrimo metodais:
1. Apklausa raštu.
2. Mokslinės literatūros analizė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-02-11
DalykasPedagogikos kursinis darbas
KategorijaPedagogika
TipasKursiniai darbai
Apimtis18 puslapių 
Literatūros šaltiniai7 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis133.81 KB
AutoriusLaura
Viso autoriaus darbų3 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasVarneckienė
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
FakultetasPedagogikos fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokymosi motyvacija jaunesniajame mokykliniame amziuje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Kursiniai darbai
  • 18 puslapių 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 3 Klasė/kursas
  • Varneckienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą