Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Mokyklos darbo perspektyvos
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Mokyklos darbo perspektyvos

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Mokyklos uždaviniai. Ugdymo tikslo aspektai. Ugdymo tikslo aspektai skirtingose psichologijos srityse ir laikotarpiuose. Mokinių amžiaus periodizacija ir charakteristika. Perspektyvios mokyklos modelis. Išvados. Išnašos.

Ištrauka

Problemos aktualumas. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose pažymima, kad visas bendrasis ugdymas yra orientuotas į vaiką, jaunuolį, jaunuolę, jų poreikius ir gebėjimus. Šiandieninės mokyklos tikslas — padėti asmeniui maksimaliai išskleisti individualias kūrybos galias ir gebėjimus, tenkinant jo įgimtas reikmes: savirealizacijos — savęs įprasminimo, laisvės, meilės, pagarbos, kūrybos, tvarkos ir darnos poreikius. Akivaizdu, kad mokykla skirta ne vien jaunimą gyvenimui rengti, ji yra ir mokinio gyvenimo institucija, sergstinti savitas vaikystės ir jaunystės vertybes (Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos I - X kl., 1997). Rathe (1999) teigia, jog darbas mokykloje yra kūrybinis, remiasi jausminiais įspūdžiais. Vaikai išmoksta pasikliauti savo smalsumu, vaizduote, jausmais ir intuicija, dalyvauti dialoge, mokytis aktyviai reikšti savo nuomonę, atrasti vertybes kasdieniniame darbe. Taip pat jie išmoksta užsibrėžti tikslą, vertinti darbą, jo rezultatus. Bet ar taip yra šiuolaikinėje mokykloje? Maslow (1993) akcentuoja, jog mokytojai nepasižymi lakia vaizduote, nėra labai kūrybingi, retai susimąsto, kodėl moko vienų ar kitų dalykų. Pagrindinis pedagogų rūpestis perteikti kiek galima daugiau faktų per minimalų laiką, neeikvojant lėšų ir pastangų. Yra pedagogų, kuriems svarbiausia – ugdyti gerus, save išreiškiančius ir save realizuojančius žmones. Mokinys ugdymo procese yra tik pasyvus klausytojas. Pagrindinis pamokos veikėjas yra tik mokytojas. Jis ruošiasi pamokai, ją išdėsto. Mokiniui tik lieka ją įsiminti ir atgal pateikti žinias mokytojui. Vaikai už kūrybingumą yra baudžiami, o už įsimintą faktą – apdovanojami. Vaikai mokomi tiksliai elgtis, savo minčių garsiai reikšti jie negali. Mokykla mokinį į pasaulį paleidžia "nežinantį ir nuogą". McGinno (cit. Šorys, 2006) pažymi, jog nūdienos pasaulyje mokykloms keistis tiesiog būtina, nes dabar tik gilinama praraja tarp mokinio ir mokytojo. Kad taip nebūtų reikia kurti kitokį šiuolaikinį mokymą, kurti perspektyvesnę mokyklą, kuri į pasaulį paleistų asmenybę, įsiliejančią į visuomenę, gebančią laisvai elgtis, pačiam priimti sprendimus ir vadovautis pačiu savimi. Ugdymas mokykloje turi būti perorganizuojamas taip, kad mokinys šioje bendruomenėje būtų lygiavertis su pedagogu, galėtų laisvai mąstyti, reikštis ir priimti sprendimus.

Problema:
Kokia yra šiuolaikinė ugdymo samprata ir esmė, kaip ji kito skirtinguose laikotarpiuose?
Kokia vaikų tarpsnių periodizacijos ir jų charakteristikų įtaka organizuojant ugdymą, įtaka kokybei?
Koks yra perspektyvios mokyklos modelis, kuris leistų ugdyti visapusišką asmenybę?
Tikslas - supažindinti su šiuolaikiniu mokymu, su mokyklos darbo perspektyvomis.

Uždaviniai:
1. Atskleisti ugdymo sampratą ir esmę.
2. Išanalizuoti mokinių amžiaus tarpsnių periodizaciją ir charakteristikas.
3. Pateikti perspektyvios mokyklos modelį, kuris leistų išugdyti vispusišką asmenybę.

Metodai. Teorinės literatūros analizė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-21
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis12 puslapių 
Literatūros šaltiniai14
Dydis27.53 KB
Autoriussandra
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Mokyklos darbo perspektyvos [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 12 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą