Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Auklėtojų ir tėvų bendradarbiavimo formos ir būdai
   
   
   
1
naudingas +1 / nenaudingas 0

Auklėtojų ir tėvų bendradarbiavimo formos ir būdai

  
 
 
12345678910111213
Aprašymas

Įvadas. Pedagogų bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais būdai. Pirmieji ryšiai su šeima. Bendradarbiavimas su šeima, vaikui lankant darželį. Pedagogų pagalba tėvams. Atsakingas tėvų dalyvavimas vaiko ugdyme bei priimant sprendimus. Tėvų pagalba vaikų darželiui. Visuomeninė tėvų veikla. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendravimo su šeima formos. Vaikų lankymas namuose. Individualūs pokalbiai. Neakivaizdiniai pokalbiai. Konsultacijos. Visuotiniai tėvų susirinkimai. Konferencijos. Bendros tėvų ir vaikų šventės. Tėvų kampelis. Atvirų durų dienos. Bibliotekėlė tėvams. Anketinės apklausos. Jaunųjų motinų mokykla. Lektoriumai arba Tėvų universitetai. Tėvų komiteto veikla. Išvados. Išnašos.

Ištrauka

Tėvų ir namų aplinka vaiką veikia labiau negu darželis. Šeimoje susiformuoja požiūris į žmones, aplinką, pasaulį ir save jame. Namai ir šeima formuoja vaiko įpročius, nuostatas, vertybes, kurios gali būti geros ir puoselėtinos (arba koreguotinos). Pedagogai ir tėvai turėtų tapti ugdymo proceso partneriais. Bendradarbiaudami su šeima pedagogai turėtų siekti šių tikslų:
• Susipažinti su šeimos gyvenimo būdu, tradicijomis ir drauge ieškoti bendrų ugdomojo poveikio vaikui priemonių;
• Atskleisti šeimai vaiko gyvenimo darželyje ypatumus ir susipažinti su sąlygomis;
• Šviesti tėvus pedagogikos ir psichologijos klausimais;
• Skatinti tėvų iniciatyvą, dalyvaujant ikimokyklinės įstaigos darbe ir tobulinant jį: įtraukti šeimą į aktyvų bendradarbiavimą su vaikų darželiu (pedagoginės, psichologinės) pagalbos suteikimo, kai pedagogai padeda tėvams, tėvai – pedagogams ir patys tėvai – vieni kitiems.
Tėvų ir vaikų darželio pedagogų bendradarbiavimas – viena pagrindinių sąlygų, nulemiančių vaikų ugdymo sėkmę. Būtina vadovautis pagrindiniu principu, kad viskas, kas daroma, daroma vaikų labui.
(Ikimokyklinio ugdymo gairės, 1993, p.28 – 29)
Vaikų darželis eina į talką šeimoms, negalinčioms sudaryti tinkamų sąlygų savo vaikų dvasios ir kūno plėtotei. Jau tai, kad darželis yra iš dalies šeimos pakaitalas, rodo, kad jis savo darbo metodais ir dvasia neturi nutolti nuo šeimos. Darželis tik sąmoningiau suderina šeimos ugdomuosius rūpesčius su vaiko dvasios ir kūno reikalavimais. Jis visą laiką turi artimai bendrauti su šeima, kad jaustų jos pulsą. Kuo intensyvesnis bus bendradarbiavimas ir stipresni ryšiai su šeima, tuo lengviau ir sėkmingiau vaikų darželis galės įkūnyti savo uždavinius.
(A. Gučas, 1993, p.196)
Šeima, darželis yra pirmosios socialinės grupės, kuriose formuojasi tam tikri bendros veiklos ir bendravimo stiliai. Nors nė viena socialinė grupė sąmoningai netaiko vienokio ar kitokio veiklos ir bendravimo stiliaus, tačiau jie susiklosto stichiškai. Vyraujant humaniškam bendradarbiavimui su atskiromis vaikų grupelėmis, dominuoja pagarbos, palankumo, pagyrumo, diskusijų – pasitarimo, lygiavertės partnerystės, bendradarbiavimo, iniciatyvumo – išradingumo, emocinių kontaktų ir kt. stiliai. Tačiau šalia minėto humaniško bendradarbiavimo ir bendravimo dar dažnai pasitaiko ir perdėtos kritikos, griežtos kontrolės, nuolatinio peikimo, tyčiojimosi bei kitokios autokratinės priespaudos vaiko asmenybei.
(O. Jacikevičienė, L. Rupšienė, 1999, p.19 – 20)
Kiekviena šeima, augindama vaiką, susiduria su pedagogu (darželyje, mokykloje). Pedagogų ir tėvų bendras siekimas išugdyti sveiką, dorą, tolerantišką, intelektualią asmenybę. Svarbu, kad siekiant šio kilnaus tikslo tarp šeimos ir pedagogų vyrautų abipusis supratimas, pagarba, bei nuoširdumas. Būtina šeimos ir pedagogų sąveika.
Pedagogas, kaip specialistas, pirmasis šeimos konsultantas. Jis, pasirinkdamas įvairias bendravimo formas, suteikia šeimai teorinių pedagoginių – psichologinių žinių, charakterizuoja vaiko elgesį darželyje, padeda suvokti priežastis, motyvus, iššaukiančius tam tikrus poelgius.
Vaikai socialinę patirtį įgyja šeimoje ir darželyje, mokykloje. Norint, kad toji patirtis būtų teigiama ir padėtų mažyliui užaugti doru, darbščiu, sveiku žmogumi, būtina šeimos ir pedagogų sąveika.
(J. Litvinienė, 2002, p.91 - 92)
Referato tikslas – atskleisti pagrindines auklėtojų ir tėvų bendradarbiavimo formas ir būdus.

Uždaviniai:
1. Išstudijuoti referato temą remiantis moksline literatūra;
2. Atskleisti pagrindinius aspektus, nulemiančius vaikų ugdymo sėkmę;
3. Palyginti auklėtojų ir tėvų pagalbos svarbą auklėjant vaikus.

Metodai:
1. Mokslinės literatūros analizė. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-03-31
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai7
Dydis18.38 KB
Autoriusamyd
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas2
Failo pavadinimasMicrosoft Word Aukletoju ir tevu bendradarbiavimo formos ir budai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • 2 Klasė/kursas
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
+1
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą