Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Ugdymo veiksnių įtaka vaiko socializacijos procese
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Ugdymo veiksnių įtaka vaiko socializacijos procese

  
 
 
123456789
Aprašymas

Įvadas. Analitinė dalis. Bendroji vaikystės socializacija. Tėvo vaidmuo. Charakteris. Kūdikystė. Vaikystė. Paauglystė. Šeimos modelis iki XX amžiaus pradžios. Šeimos modelis šiandien. Išvados.

Ištrauka

Vaiko socializacija - natūralus procesas, tačiau jis ilgas ir sudėtingas. Vaikystė - tai tas periodas, kai socializacija vyksta intensyviausiai pasitelkiant imitacijos ir identifikacijos veiksnius. Imitacija - tai sąmoningas vaiko bandymas mėgdžioti tam tikrą tėvų, giminaičių, bendraamžių elgesio modelį. Ji leidžia besiformuojančiai asmenybei įsisavinti žinias, įspūdžius, tradicijas. Identifikacija reiškia vidinį vertybių įsisavinimą. Tai socialinio išmokimo procesas, būdas vaikui įsisavinti jo socialinės aplinkos žmonių elgesį, jų socialines nuostatas ir vertybes.
Kiekviena visuomenė sukuria tam tikrą socialinių bei dorovinių vertybių sistemą, elgesio taisykles, idealus. Ji siekia, kad vaikas tai suvoktų ir priimtų, ir taptų pilnateisiu tos visuomenės nariu. Visuomenę sudaro daugybė tarpusavio sąveikos ryšiais susijusių socialinių institucijų, per kurias ir vyksta vaiko socializacija. Vienos iš jų turi tik trumpalaikį poveikį, kitos vykdo tikslingo bei nuoseklaus poveikio asmenybės formavimuisi funkciją. Viena iš tokių laikoma šeima.
O koks gi tėvo vaidmuo vaiko socializacijoje? Ar jis smarkiai pakito nuo XX a. pradžios? Ar smarkiai pasikeitė tų laikų šeimos modelis lyginant su nūdiena?

"Ypač aktyvus socializacijos procesas vyksta ankstyvoje vaikystėje. Vaiko vaikystė trunka labai ilgai, palyginti su kitais gyvūnais. Vaikas yra visiškai priklausomas nuo jį supančių suaugusių žmonių. Jis visiškai pasiduoda suaugusiųjų valiai. Jam tenka prisitaikyti prie aplinkos, išmokti elgtis taip, kaip elgiasi kiti jį supantys žmonės. Galbūt tokia vaiko būklė ir nulemia tai, jog šiame amžiaus tarpsnyje vyksta pats intensyviausias socializacijos procesas" ( J.Vaitkevičius,1995,p.22 ).
Vaiko auklėjimas reikalauja daug pastangų. Jis atneša aibes sunkumų ir klausimų, ką reikia daryti įvairiose situacijose. Kad ir kiek daug būtų patarėjų, problemų sprendėjais lieka tėvai - jų patirtis bei paties vaiko asmenybės požymiai nurodo atsakymus. Kad taptų išauklėta ir subrendusia asmenybe, kad emocinės, moralinės ir dvasinės galios vystytųsi ir bręstų, vaikui reikalinga didelė teigiama įtaka ir pagalba, kurią turi suteikti tėvai.
Amerikiečių sociologas G. Meadas (1968) nurodo, kad vaikystėje socializacija vyksta nuosekliai, vaikas suvokia save kaip socialinį subjektą per sąveiką su kitais. Šis procesas vyksta laipsniškai per visą žmogaus gyvenimą. Mokslininkas išskiria 3 socializacijos vaikystėje etapus:
• parengiamasis ( 1-3 metų vaikai ), kai vaikai imituoja suaugusiųjų elgesį jo nesuprasdami;
• žaidybinis ( 3-4 metų vaikai ), kai pradedamas suprasti elgesys tų, kuriuos jie imituoja;
• baigiamasis ( 4-5 metų vaikai ), kai susikoncentruoja ir tikslingai atlieka tam tikrus veiksmus, atitinkančius suaugusiojo elgesį. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-04-16
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai5
Dydis11.33 KB
AutoriusLina
Viso autoriaus darbų4 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasDirgėlienė
Švietimo institucijaKlaipėdos valstybinė kolegija
Failo pavadinimasMicrosoft Word Ugdymo veiksniu itaka vaiko socializacijos procese [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Klaipėdos valstybinė kolegija / 1 Klasė/kursas
  • Dirgėlienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą