Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Pamokos planas: vyriausybės politika
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Pamokos planas: vyriausybės politika

  
 
 
12345678
Aprašymas

Teorinė medžiaga. Vyriausybės politika. Saugumo ir gynybos politika. Ekonominė politika. Finansų politika. Pamokos planas. Motyvacija. Pamokos situacija. Pagrindinis didaktinis tikslas. Pamokos tipas. Mokymo tikslai. Mokymo uždaviniai. Mokymo metodai. Mokymo priemonės. Pagrindinės sąvokos. Tarpdalykiniai ryšiai. Vertinimas. Pamokos eiga. Parengimo grandis. Suvokimo grandis. Supratimo grandis. Įtvirtinimo grandis. Mokymosi rezultatų taikymo grandis.

Ištrauka

Šiandiena išsiaiškinsime ką konkrečiai, jau nagrinėtos institucijos ankstesnėse pamokose veikia. Kaip jau minėjome viena iš svarbiausių ir vyriausybės įgyvendinimo priemonių yra atitinkamų įstatymų bei kitų teisės aktų leidyba bei įgyvendinimas. Tačiau be viso šito, šiuolaikinių valstybių vyriausybės prižiūri ir daugelį kitų visuomeninių reikalų. Todėl šioje pamokoje apibūdinsime kai kurias labai svarbias ir reikšmingas vyriausybės politikos kryptis, kaip gynyba, ekonomika, finansai.
Saugumo ir gynybos politika – tai tokia valstybės politikos sritis, kuri visa yra išimtinai vyriausybės tvarkoma ir reguliuojama. Gynybai organizuoti reikalingi specialūs įstatymai, reguliuojantys piliečių karinę prievolę (paprastai šiuolaikinių valstybių armijos yra profesionalios, formuojamos arba savanoriškumo, arba visuotinės karinės prievolės principu. Kai kuriose valstybėse derinami abu principai). Kitas svarbus gynybos organizavimo uždavinys yra specialistų – karininkų ir generolų, - galinčių tiesiogiai vadovauti karo veiksmams, parengimas ir išlaikymas. Karo mokyklų išlaikymui, armijoje tarnaujančių karininkų ir generolų atlyginimams, pagaliau visoms karinėms išlaidoms reikalingos nemažos lėšos paprastai imamos iš valstybės biudžeto. Tačiau dar daugiau lėšų reikia šiuolaikinei ginkluotei įsigyti. Pavyzdžiui, šiuolaikiniai tankai ar naikintuvai kainuoja jau ne tūkstančius, o milijonus ar net dešimtis milijonu dolerių ir ne kiekviena valstybė, net pati turtingiausia yra pajėgi vardan saugumo išleisti tokias milžiniškas pinigų sumas, užuot jas skyrusi švietimui, socialiniai apsaugai, mokslo plėtotei. Tokios išlaidos dar būtų pateisinamos, jeigu jos iš tikrųjų užtikrintu saugumą. Tačiau tobulėjant šiuolaikiniai ginkluotei, sukurta tokių masinio naikinimo ginklų, nuo kurių praktiškai nebeįmanoma apsiginti. Todėl valstybės nusprendusios remti savo saugumą stiprindamos gynybos galią , anksčiau ar vėliau susiduria su vadinamąją gynybos dilema: vyriausybės skiriamos išlaidos gynybai, užuot stiprinusios valstybės saugumą, priešingai, pradeda jam vis labiau kenkti.
Pvz., buvusi Sovietų Sąjunga metai po karo pernelyg daug lėšų skirdama kariniam saugumui, patyrė tokią didelę ekonominę ir politinę krizę, jog pagaliau iš viso suiro kaip vientisa valstybė. Didelės karinės išlaidos silpnino ir JAV pramonę ir užkrovė pramonei sunkią ekonominio deficito naštą. Todėl daugeliu atveju vyriausybė užuot skyrusi lėšų moderniai ginkluotei įsigyti, ieško kitokių saugumo užtikrinimo būdų ir nesieja šalies saugumo vien su karinėmis pajėgomis. Tokiais atvejai ypač reikalinga išmintinga ir subalansuota vyriausybės politika.

Ekonominė politika yra pati reikšmingiausia vyriausybės politikos dalis. Be jokios abejonės svarbiausias ekonomikos veikimo dėsnis yra paklausos ir pasiūlos pusiausvyra. Kadangi kiekvienas žmogus negali pats pasigaminti tų daiktų, kurie jam reikalingi, jis gamina tai, ką moka, ir stengiasi savo gaminius iškeisti į tai, ko jam labiausiai reikia. Taigi šiuolaikinėje ekonomikoje žmonės gamina materialines gėrybes ne tiesiogiai vartotojui, bet pardavimui. Tačiau parduoti įmanoma tik tas prekes kurios turi paklausą, t.y kurios yra reikalingos kitiems žmonėms. Tačiau šiuolaikinė ekonomika nėra tokia paprasta. Ką žmonės gamina ir pardavinėja tiria ištisa ekonomikos mokslų sistema, pradedant bendrąją ekonomikos teorija (makroekonomika) ir baigiant atskiros ūkio šakos ar net atskiros firmos veikla (mikroekonomika). Vyriausybės ekonominė politika – tai jos vykdomi veiksmai, kuriais siekiama vienaip ar kitaip, tiesiogiai ar netiesiogiai ekonomiką paveikti. Vyriausybės ekonominė politika yra toks materialinių gėrybių gamybos ir mainų reguliavimas, pagamintų gėrybių paskirstymas ir perskirstymas, kuris vykdomas ne pagal paklausos ir pasiūlos pusiausvyros reikalavimus, bet siekiant tam tikrų politinių tikslų ir remiantis išskirtine vyriausybės teise priimti visai visuomenei privalomus sprendimus. Vyriausybė pasinaudodama savo galimybėmis, siekia paveikti vykstančius ekonominius procesus taip, kad nuolat augtų ekonomika , nuolat didėtų piliečių ir tuo pat metu nacionalinės valstybės pajamos, kad kuo daugiau žmonių turėtu darbą, kad šalyje būtų stabili valiuta, kad šalies prekyba su užsienio šalimis būtų naudinga. Paprastai vyriausybė vykdo ekonominę politiką, priimdama atitinkamus įstatymus, poįstatyminius aktus, arba koreguoja natūraliai vykstančius ekonominius procesus, pasinaudodama iš mokesčių mokėtojų surinktais pinigais. Vyriausybė gali teikti įmonėms valstybinius užsakymus, skolinti ar tiesiogiai duoti joms pinigų arba pati steigti valstybines įmones, kurios gamintų materialines gėrybes. Reikia pripažinti, kad vyriausybės galimybės daryti įtaką ekonomikai yra labai didelės. Vyriausybės disponuodamos valstybinėmis lėšomis, gali efektyviai paveikti ūkinį gyvenimą, finansiškai remdamos vieną ar kitą ūkio šaką, vieną ar kitą įmonę. Labai paplitęs reiškinys yra subsidijos ir dotacijos – išmokos iš valstybės biudžeto ūkio šakoms ar įmonėms, kurių pelningu ar nors nenuostolingu funkcionavimu vyriausybė yra suinteresuota. Pvz. Vokietijos vyriausybė kasmet skiria įspūdingas subsidijas kalnakasybos pramonei, kurioje dirba ne vienas tūkstantis darbininkų. Kadangi akmens anglies klodai Vokietijoje yra giliais po žeme, tai jų gavyba atsieina brangiau negu kituose kraštuose. Todėl ir rinkoje vokiškos anglys kainuotu daug brangiau nei atsivežtinės. Tačiau vyriausybė šitą kainų skirtumą padengia iš biudžeto, taigi išsaugo darbą vienam tūkstančiui darbuotojų. Vokietijos vyriausybei labiau apsimoka mokėti subsidijas kalnakasybos pramonei, o ne bedarbių pašalpas. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-04-15
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis7 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis13.86 KB
Autoriusas
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2007 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasGrincevičienė
Švietimo institucijaLietuvos Edukologijos universitetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Pamokos planas vyriausybes politika [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 7 puslapiai 
  • Lietuvos Edukologijos universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Grincevičienė
  • 2007 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą