Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Pedagogika>Valios ugdymas mokykloje
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Valios ugdymas mokykloje

  
 
 
123456789101112
Aprašymas

Teoriniai nagrinėjimo klausimo aspektai. Valios sąvokos samprata. Valios savybės. Valios atskleidimo būdai. Tyrimo rezultatai ir jo analizė. Tyrimo tikslas, organizavimas, metodika Tyrimo rezultatų analizė. Išvados.

Ištrauka

Aplink mus yra tiek daug nebaigtų ir nepradėtų darbų, ir tiek nedaug norinčių ir pajėgiančių juos nudirbti. Todėl mums vėl būtina susirūpinti vaikų ir jaunuolių valios ugdymu, padėti jiems atrasti savyje valią ir pajusti jos stebuklingą galią.
Daugeliui žmonių valios sąvoka asocijuojasi su mąstymo valdžia aistroms ir vaizdams, su kliūčių nugalėjimu siekiant įsisąmoninti tikslo. Daugeliui vaikams ir jaunuoliams žodžiai apie pareigingumą, ištvermę, atkaklumą sukelia nemalonius jausmus. Jiems valios ugdymas yra sunkus ir nemalonus užsiėmimas. Kaip mokymasis ar kitoks sunkesnis darbas. Viskas yra todėl taip, kad iš tėvų ir pedagogų kalbų jie susidaro neteisingą valios sampratą, nes dažniausiai apie valią išgirsta barami už nesimokymą, nepareigingumą. Be to, vaikams dažniausiai kalbama apie valią tik kaip apie sugebėjimą užbaigti pradėtą darbą arba sugebėjimą atsisakyti žalingo įpročio.
Psichologijos mokslo saulėtekyje valia buvo laikoma pradiniu žmogaus aktyvumo šaltiniu, Dievo duota energija, lemiančia žmogaus elgesio nepri¬klausomumą nuo aplinkos sąlygų.dabar tam pritaria ir nemažai dabartinių psi¬chologų. Kiti valią tarsi "ištirpina" žmogaus psichikos procesuose. Voliuntaristinės psichologijos srovės atstovai valią laikė ypatinga antgamtine jėga, psichikos ir būties pradu.W. Wundtas valios aktą laikė aukščiausia psichikos priežastingumo išraiška. H. Munstenbergas tvirtino, kad valia valdo kitas psichikos funkcijas. Valia laikomas žmogaus sąmoningas aktyvumas, pasireiškiantis veikiant iš anksto numačius tikslą, parinkus veiklai reikalingas priemones ir būdus bei stengiantis pasiekti savo tikslą (Lapė J., Navikas G., 2003).
Valia – tai žmogaus gebėjimas atkakliai siekti numatyto tikslo, nors ir būtų išorinių bei vidinių kliūčių (Božovič L., 1982).
Psichologijos vadovėliuose valia iki šiol buvo apibūdinama kaip aukš¬čiausias žmogaus poelgių raidos laipsnis. Ji pasireiškia sąmoningu savo, kaip žmogaus, veiksmų reguliavimu. Valia gali aktyvinti arba slopinti žmo¬gaus veiklą, nukreipti ją į įsisąmonintą tikslą, pagristą konkrečiais moty-vais. Valia prasideda tikslo pasirinkimu, reiškiasi jo siekimu ir kliūčių nugalėjimu. Žmogui pasirinkti tikslą ir numatyti jo siekimo būdus dažniausiai padeda protas ir jausmai. Galutinį jo pasiekimą lemia valia.
Kiekvieną valios veiksmą palaiko koks nors vaizdas, simbolis arba žodžiais išreikšta mintis. Veikiant valiai, mintis šiek tiek užbėga į priekį. Tai vadinama anticipacija. Ji ir išskiria valios veiksmus iš instinktyvių veiksmų. Kitas bendras valios veiksmų bruožas yra ketinimai, pagrįsti įsisąmonintais norais ir motyvais.
Žmogaus norus be prievartos psichologai vadina valios laisve. Žmogus valios laisvės jausmą išgyvena savarankiškai pasirinkdamas ir savarankiškai apsispręsdamas. Valios laisvė sukuria žmoguje vieną vertingiausių jo bruožų – atsakingumo jausmą.
Siekiant tikslo, reiškiasi dvi valingos veiklos formos: teigiamoji – tai skatinamoji, aktyvinamoji ir neigiamoji – slopinamoji arba sulaikomoji. Jas abi ženklina valingas apsisprendimas sąmoningai ir aiškiai ištarti "Taip" arba "Ne". Sąmoningas tikslo ar elgesio būdo pasirinkimas – laisvo žmogaus požymis. Aktyvinamoji valios forma veikia per žmogaus iniciatyvumą, ryžtingumą, veržimąsi į tiks¬lą, atkaklumą, drąsumą ir įsitikinimą. Daugelio veiksmų sėkmė priklauso ir nuo atitinkamo sulaikymo, stabdymo bei jų eigos reguliavimo. Daug kur yra svarbios tokios slopinamosios valios savybės kaip ištvermė, santūrumas, savivalda.
Akcentuojant, kad žmogaus vidinė palaima, išorinė laisvė bei laimėjimai brandos amžiuje ir gyvenimo saulėlydyje yra užmokestis už jo valią vaikystėje ir jaunystėje.
Valios energija yra žmogaus viduje, ir žmogus bręsta tik per savo valios veiksmus ir per valingą mokymąsi. Valios jėga sukelia džiaugsmingą nuotaiką ir gyvenimo prasmės jausmą, padaro žmogų laisvą.
Valia - tai galinga žmogaus energija, kuri spinduliuodama padaro jį lai¬mingą. Ją naudojant, atsiskleidžia visa be galo turtinga žmogaus prigimtis ir jo tikroji esmė. Neatskleidęs savo valios žmogus yra priverstas plaukti pasro¬viui kaip visų blaškomas šapelis.
Atskleisti savo, kaip dvasingos būtybės, valios energiją ir ją naudotis vi¬są gyvenimą - tai yra visada įsisąmoninti į savo esminius tikslus ir norus, elgtis pagal savo vertybes, gyventi pagal dvasinio gyvenimo dėsnius ir princi¬pus. O jų yra tris, tai teisingų tarpusavio santykių, bendrų pastangų ir dvasinio priartėjimo dėsnis. Šie dėsniai veikia žmogų per jo gerą valią, vieningumą ir meilę. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-05-10
DalykasPedagogikos referatas
KategorijaPedagogika
TipasReferatai
Apimtis11 puslapių 
Literatūros šaltiniai0
Dydis29.06 KB
Autoriusaukse-d
Viso autoriaus darbų2 darbai
Metai2006 m
Klasė/kursas3
Mokytojas/DėstytojasDr. A. Prakurotienė
Švietimo institucijaŠiaulių Universitetas
FakultetasGamtos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Valios ugdymas mokykloje [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 11 puslapių 
  • Šiaulių Universitetas / 3 Klasė/kursas
  • Dr. A. Prakurotienė
  • 2006 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą